Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad labiausia pavargsti ne nuo darbo, bet tada, kai jo nėra. Vaikščioti penkias valandas, sunkti jau n-tajį ratą aplink restoraną, taisyti lėkštutes, įrankius, servetėles, kad būtų simetriški ir stengtis prisigalvoti dar kokios nors veiklos, iki kol atsilaisvins bent vienas staliukas, kurį reiks sutvarkyti. Ir vakare atrodo, lakstyti niekur nereikėjo, bet kojos pavargę ir norisi tik pavalgyti ir ištiesti kojas. Bet šiaip nuovargis malonus - tik atsigulus į lovą atsijungi ir jauti, kad pagaliau veiki kažką, ne tik sėdi namuose.
Ir dar po darbo paskutinė mini treniruotė kojoms - ~15 min iki namų :)
Šiandien busere nebūsiu, išbandysiu jėgas virtuvėje - kartu su Indre darysim salotas, žiūrėsim, kaip seksis. Na privalumas bus bent jau tas, kad gausiu valgyti ir namo vakare nebegrįšiu alkana :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą