Labai produktyvi diena, prasidėjusi po septynių ryto, nes aštuoniese susitalpinom į Piterio džipą ir važiavom susitvarkyti dokumentų dėl Social security number, kurio reikia, norint oficialiai įsidarbinti.
Kol mes stovėjome eilėje, Piteris skaitė laikraščius. Nors ir atrodo ramus, bet iš tiesų visą dieną suko galvą dėl Lakers ir Celtics rungtynių - ar pavyks Bostonui išvykoje laimėti ir iškovoti NBA čempionų vardus. Tas jo jaudulys, kaip paaiškėjo vėliau, mums išėjo į naudą, kadangi, nenorėdamas sukti galvos apie vakaro rungtynes, jis ieškojo visokiausių užsiėmimų.
Kadangi diena nuo pat ryto buvo saulėta ir šilta, beveik visi susirinkom paplūdimy - maudytis vandenyne ir degintis. Po to apturėjom ekskursiją po Piterio namą, kuris turi tikrai savotišką istoriją. Iš pradžių buvęs mažas namukas vis labiau auga, atsirado vis daugiau pristatytų kambarių iš šonų, pastatytas trečias aukštas (kuriame gyvena Piteris, o nuo aikštelės vaizdas atrodo tiesiog NEREALUS), apsilankėm ir ant stogo, kur, žinoma, reikėjo šliaužti pasilenkus keturiomis, nes kitaip turbūt būtume nusiridenę žemyn. Be to, didinant namą galiausiai Piteris hidrauliniu keltuvu (jei mano žinios neapgauna) pakėlė namą, kad dar galėtų pastatyti rūsį. Ir čia tik nedidelė dalis istorijos, kurią išgirdom apie Piterio gyvenimą.
Apžiūrėjus Piterio kambarį, nuotraukas ir etc, jis pasiūlė tiems, kurie nori, važiuoti į Wellfleetą, paplūdimį, kuris yra prie atviro vandenyno ir dažnai būna didelės bangos. Kadangi dar tiksliai Cape Codo masteliuose nesigaudome, per daug nesigilindami sutikom važiuoti - norinčių atsirado šeši lietuviai ir susiruošt kelionei turėjom 10 minučių, todėl gurgiantį pilvą teko pamiršti.
Papasakoti, kaip atrodo mūsų kelionės, sudėtinga, todėl geriau - video. Dūdelė nebūtina, bet muzika garsiai skamba beveik visada, su pertraukėlėm, per kurias Piteris pasakoja, ką matom aplink ir t.t. Tiesa, dėl jo vairavimo sugebėjimų abejonių nekyla jokių - viskas vyksta sklandžiai ir užtikrintai :)
Kelionės tikslas - pasiektas.
Vaizdas į paplūdimį iš viršaus.
Laimingas veidas, tada dar nežinojau, kad gailėsiuos patingėjusi pasiimt su savimi maudymosi kostiumėlį.
Tiesiog tobula.
Vietinis gyventojas dešinėje.
Kad gyventum tokiam namely ant pačio skardžio, tikrai turi nebijoti aukščio.
Išvažiavus iš paplūdimio paaiškėjo, kad užsuksime į dar vieną vietą...
...ir tik vėliau atsitokėjom, kad patekom į Provincetown'ą (trumpiau - P town), kuris yra pačiame Cape Codo smaigalyje.
Siauras žemės ruožas priekyje - Cape Codo ir tuo pačiu JAV pabaiga.
Mūsų šiandienos maršrutas, užtrukome keturias valandas. Pati kelionė neilga - pliaže buvome pusantros valandos, po to pravažiavom pagrindine Provincetown'o gatve. Rezultatas - daug įspūdžių, alkis, nuovargis ir indėniškai nuraudęs veidas. Bet kelionę užskaitau!
Tiesa, Celtics laimėti išvykoje nepavyko. Tie daug griuvinėjimų aikštelėje, nepataikymų iš po krepšio, vėl ir vėl kartojant metimus, ar tolimų metimų paliečiant lentą, bet ne lanką, jau seniai neteko matyti. Bet laukiam lemiamos pergalės ketvirtadienį Bostone :)
Ir nuo to karto Peter'io niekas nematė... ;))
AtsakytiPanaikintiO kelionė buvo tikrai nuostabi :) Ir gražiai aprašyta, Egle!