Martha's Vineyard

Taigi, kaip jau ankstesnis blogo įrašas skelbė, vyko dilema, ar naktį prieš išvyką į salą miegoti, ar ne. Viskas pasibaigė tuo, kad nusnūdom porą valandų ir penktą ryto jau pakavomės daiktus į mašinas.

Džiaugsmingos nuotaikos prieš išvažiuojant

kadras iš Bob'o bagažinės, joje sutilpom keturiese

po valandos automobiliuose pasiekiame keltą...

...ir mes jau pakeliui į Martha's Vineyard

pusryčių vieta...

ir pusryčiai - maža blynų porcija, kurią vos vos pavyko suvalgyt.

pakeliui į paplūdimį užsukom į miestelį, pilną mažų spalvotų namukų, kurie atrodo kaip žaisliniai..

šeimyninė fotografija...

...ir dar viena.

kai kuriems didžiausias dienos išbandymas - šokinėjimas į upę nuo tilto, iš maždaug 3 metrų aukščio. Kažkaip net ir nebijant aukščio atsistoti ant tilto atbrailos, kuri yra ~10 cm pločio, ne taip paprasta. Pirmą kartą kojos drebėjo ypač ir, nors ir žinai, kad nėra čia jau toks baisiai ekstremalus dalykas, šokinėja ir mažesni vaikai, bet vis tiek stovint ant krašto į galvą ateina mintis: omg, omg kas dabar bus. Aplinkui tik ir girdisi šūkčiojimai ir raginimai: jump, jump, skirti tiems, kurie iš aukščio ar šuolio baimės nelabai sugeba atsistoti ant atbrailos, ką jau kalbėt apie šokimą. Vienas berniukas taip ir neišdrįso nušokti - ant atbrailos užlipo ir vėl nulipo kokius penkis kartus. Taigi, visų pirma lipam ant tilto krašto...

....išlaikom pusiausvyrą ir skaičiuojam iki trijų...

...šokam...

....ir nusileidžiam.

Vieta, kurioje praleidome daugiausia laiko - paplūdimys

per kelias valandas išsimaudėme n kartų - plūduriuot vandenyne su gelbėjimosi liemenėmis nešant bangoms galima turbūt be galo...

...deginomės...

..atgaudinėjom jėgas

Dar laukė pasivaikščiojimas po miestą, vakarienė ir kelionė į keltą ir namo. Grįžtant mašinose tikriausiai miegojom visi, išskyrus Bob'ą ir Piterį, kuriems dar teko vairuoti. Kai reikia aprašyti, ką veikėm ir kur buvom, tai kažkaip sudėtinga  - atrodo, nieko ypatingo neveikėm, bet laikas neprailgo visiškai, žinoma, diena, kuri tęsėsi nuo penkių ryto iki dvylikos vakaro, atrodė be galo ilga, bet susidėliojo viskas idealiai ir geresnę poilsio dieną vargu, ar pavyktų susiplanuot. Tiesa, kitą rytą laukė ankstyva dienos pradžia - nuo septintos ryto, kadangi reikia keltis į darbą, bet day off'as tikrai užskaitytas.

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Mūsų kelionės apytikris maršrutas. Tiesa, Martha's Vineyard - ne šiaip tik paprastas kurortas, šitoje saloje JAV prezidentas Obama turi vilą, į kurią atvažiuoja ilsėtis porai savaičių rugpjūčio viduryje.

Pirmadienis

Iš ryto laukė babysitinimas - su tėvais ir vaikais pirmiausia pabuvom namuose, po to porą valandų praleidom paplūdimy statydami smėlio pilis ir besimaudydami, kadangi oras idealus - saulėta, su vėjeliu, todėl nėra tokio tvankaus karščio, kaip būdavo seniau.

Po to laukė kelionė į Stop&Shop ir Marshals, nes reikėjo pasiruošti rytdienos trip'ui  į salą. Vakare vėl darbas Swan River - atrodė, viskas vyks labai lėtai ir žmonių bus nedaug, tačiau vakarop viskas įsibėgėjo, o galiausiai atėjo trisdešimties žmonių kompanija, gausiai pakėlusi restorano apyvartą ir, aišku, palikusi atitinkamai tips'ų. Taigi, sunkiai nenuvargom ir visai užsidirbom.

Rytoj keliaujam į Marthas Vineyard salą - išvažiuojam 5.20 iš ryto, o dabar - 1.30 nakties, taigi, dilema - ar eit miegoti ir po to vargti keliantis, ar tiesiog prasėdėti likusias keturias valandas. Bet šiaip ar taip spamint jau baigiu.

Sekmadienis

Pagaliau atėjo day off, kai nesinori nieko ypatingo veikti, taigi, nelabai ką ir nuveikėm - pragulėjom paplūdimy prie upės, rezultatas - keturi plaukimai upėje, trys pasroviui, vienas truputį prieš srovę, plius raudonas veidas, jau turbūt trečią ar ketvirtą kartą per vasarą.

Vakare laukė kinas Cape Cod Cinema - Kids Are Allright. Smagi komedija, gerai tiko sekmadienio vakarui, taip turbūt pagalvojo ir visa minai žmonių, atėjusių pažiūrėti filmo. Traileris:

Šeštadienis

Šeštadienį pasidarbuoti teko rimčiau. Praeitą savaitę su tais dviem kotedžais susitvarkėm gana greitai, šįkart pasėdėt teko ilgiau - pradėję dešimtą baigėm pusę keturių. Tvarkyti paskutinį namą pabaigoje likau su Tomiu - vienu iš motelio savininkų. Kol jis pats su skudurėliu vaikščiojo valydamas dėmes ant sienos, manęs paparašė nuvalyti dulkes kiekviename kampelyje, t.y., palei langus, plintusus prie sienų ir grindų ir t.t. Na ką, jei jau kiekvieną kampelį tai kiekvieną - atitraukiau ir spinteles ir lovas ir t.t., užtrukom turbūt dar kokias paildomas dvidešimt minučių.

Nuo šešių vėl laukė darbas Swan River - žmonių buvo DAR daugiau nei vakarą prieš tai. Ne gana to, kad visi staliukai užimti, eilė klientų rikiavosi eilėje prie durų ir bare, todėl apsisukti reikėjo gretai. Nuovargis kojose jautėsi nesveikai, bet jėgų suteikė mintis, kad ryt laukia visiškas day off. Va čia ir privalumas darbo - pradedi vertint ne tik darbą, bet ir tas dienas, kada kartkartėm gauni poilsio. 

Penktadienis

Pas mus name truputį streikuoja internetas, kadangi neturim kelias dienas router'io, wireless'ą skolinamės iš šalia esančio viešbučio. Kažkaip prie lėto interneto sėdėt nesinori, o laiko irgi nelabai yra. Taigi, reik dabar atsigriebt už kelias praleistas dienas, kadangi ryt laukia pirmasis mūsų trip'as, todėl prieš jį reikia susitvarkyt su ankstesniais įspūdžiais.

Taigi, penktadienis diena kaip ir nelabai darbinga - jei per dieną eini tik vieną darbą, vadinas, jau beveik laisvadienį turi. Tiesa, žmonių Swan River vakare buvo tikrai daug, daugiausia, kiek iki tol buvau mačiusi, nors dirbom trise, darbo toli gražu netrūko. Kas dar? Daugiau kaip ir nieko, peršokam prie šeštadienio...

The Middle!

Taigi, vakar buvo 49 diena - lygiai pusė mūsų kelionės jau praėjo ir dar tiek pat liko. Kol kas atrodo, kad bus vis pats tas - ne per trumpai, nes trys mėnesiai nepraeina kaip trys dienos, ypač kai gauni daug įspūdžių, kurių atrodo, užtektų visiems metams. Bet tuo pačiu trys mėnesiai nėra ir per ilgai - sienom nelipam irgrįžt namo nesiprašom. Dabar toks savotiška charging režimas, po kurio į Lietuvą grįžus bus daug lengviau su naujom jėgom tvarkytis su lietuviškom problemom ir džiaugsmais.

Vakar visą dieną praleidau babysitindama - iš pradžių nuo aštuonių ryto iki pirmos, o po to nuo trijų popiet iki septynių, iš viso - devynios valandos. Taigi, buvo ir ramių žaidimo, ir nieko neveikimo, ir isterijų momentų. Trumpai apie vaikus:

Charlie - vyriausias vaikas, septynmetis berniukas, su kuriuo kol kas susiduriu mažiausiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog eilinis berniukas mėgstantis sportą, lego, mašinas ir t.t. Tačiau jo charakteris sudėtingiausiai - labiausiai tikėtina, kad jis pirmas iš visų vaikų pradės reikšt savo nepasitenkinimą bet kokia smulkmena ašaromis, rėkimu ir daiktų vartymu.

Frančeska arba trumpiau Česka - penkiametė, besidominti lėlėmis ir makiažu. Didelių problemų su ja nekyla, nebent į žaidimus įsipina brolis, norintis viską išvartyti ir sugriauti.

Angelina arba Angie - trimetė, su kuria praleidžiam daugiausia laiko ir kurią geriausiai pažįstam. Jau beveik išmokau taisyklingai surišti ponytale, nors jos plaukai tokie trumpi ir slidūs plius pasėdėti ramiai nejudinant galvos jai dažniausiai irgi nepavyksta. Labai pakyli jos akyse, jei turi pink arba purple spalvos detalę aprangoje, nes tai jos mėgstamiausios spalvos, kurias turi turbūt visuose drabužiuose ir kituose savo daiktuose. Aišku, labai mėgsta kopijuoti Frančeską, iš vienos pusės gerai, nes jos dviese užsiima žaisdamos žaidimus, iš kitos komplikuota, kadangi, jei Čekai nepatiks maistas, Angie irgi jo nebenorės.

Blogiausia, kas gali nutikti, tai grandininė reakcijas - jei prižiūri visus tris vaikus, pradėjus verkti vienam, prisijungs tuoj ir kitas ir užpuls su skundais, kad Charlie padarė tą, o Čeka sugadino aną. Bet kol kas tokių nesklandumų patyrėm ne per daugiausiai, be to, dažnai su jais susitvarko mama arba senelė.

Be vaikų priežiūros užsiimam ir kitais papildomais darbais, kadangi kitaip nelabai turėtume ką veikti. Didžiausias iššūkis, su kuriuo jau susidorojau - skalbinių skalbimas ir džiovinimas. Pirmais kartais ilgokai užtrukdavo, kol apsispręsdavai, kuri maikutė prie spalvotų, o kuri jau prie baltų skalbinių. Tada kita dilema - kiek pilti skalbimo skysčio, ką daryti jei įjungus mašina nepradeda veikti ir t.t. Toliau smagumas - sudėti skalbinius į džiovinimo mašiną ir nuspręst, kokius nustatymus pasirinkti. Ir dar ne pabaiga. Sausus ir švarius drabužius tenka surūšiuoti - su Čarlio apranga problemų nekyla, bet Angie ir Čeka turi daug tokių pačių drabužių, todėl kaskart tenka žiūrėt etiketę, kad pamatytum dydį. Ir vis tiek kartais tiesiog bandai atspėti, kuris kuriai priklauso. Tiesa, dabar jau su šitom problemom gali susitvarkyti per kelias minutes ir didesnių klausimų nekyla.

Gap

Kažkaip neužsifiksavusi atmintyje diena - žinau, kad iš ryto dirbti nereikėjo, tik vakare darbavomės Swan River. Žmonių netrūko, lakstymo nuo staliukų į virtuvę ir atgal su kartais vos pakeliamu kiekiu indų irgi. Tiesa, prieš darbo pabaigą pakilo nemenkas vėjelis su žaibais kažkur toliau, todėl grįžt dviračiu nelabai norėjosi - parvežė bendradarbis.

Vakarėlių ypatumai

Antradienį buvo pirma houskeeping'o  diena Pelham House viešbutyje - gavau septynis stay in kambarius, t.y., kuriuose žmonės vis dar gyvena, todėl jų nereikia dar kruopščiai sutvarkyti naujiems gyventojams. Vienas iš septynių kambarių iš karto atkrito, kadangi jame gyvenantis vyras tiesiog priėjo prie manęs koridoriuje ir pareiškė, kad jiems nieko nereikia ir į jų kambarį eiti nereikia iš viso. Dalykas, kurį pastebėjau per pirmą darbo dieną - gerai ateiti į kambarį jei žmonės jame yra, kadangi tada jie tiesiog paprašo pakeist rankšluosčius ir išnešt šiukšles, nereikia valyti vonios, o kartais netgi ir kloti lovos.

Aišku, pirmas dalykas, kurį žmonės nori sužinot apie mane naujam darbe, tai mano vardas - moteris skalbykloje bando ištarti jį tris kartus, bet galiausiai paprašo, ar negalėtų manęs vadinti tiesiog Egy. No problem, ko jau ko, bet įvairiausių nickname'ų čia turiu tiek, kiek neturėjau per visą gyvenimą, didžioji jų dalis sugalvota Piterio ir vis atsiranda naujų.

Vakare laukė dar vienas smagumas - oi, nežinia kokio naglumo nes atgal į Lietuvą sugrįšim :) Žodžiu, pradedant nuo pradžių, vakare, po water skiingo septyniese plius Piteris susėdom į jo džipą ir važiavom į vienos jo draugės dukters gimtadienį. Ir tikrai su Piteriu niekada nebus taip, kad įeitum pas žmones per pagrindines duris, prisistatytum, pasisveikintum Hi, how are you ir šiaip elgtumeisi taip, kaip daro normalūs žmonės. Taigi, šį kartą šeši žmonės (aš ir Piteris pasilikom pasislėpę, kadangi jo draugė mus pažinojo) nužingsniavo tiesiai į kiemą prie baseino, kur vyko visas vakarėlis ir paklausė: We saw a lot of cars outside the house. Is this an open party? Žinoma, pirmas klausimas jiems buvo, ar jie pažįsta jubilijatę, bet galiausiai pasirodžius Piteriui viskas išsisprendė. Pasirodo, jis taip elgiasi kasmet per Ashley (atrodo, toks merginos vardas) gimtadienį, taigi, nelabai ten ką mes ir nustebinom, pasibuvom gerą valandą vakarėlyje, apžiūrėjom namus, kurie primena muziejų ir kuriuose tikrai galima pasiklysti ir sotūs bei pavargę sugrįžom namo. Nebe pirmas kartas, jau tuoj ir pradės prie tokių apsilankymų pas žmones nei iš šio, nei iš to priprasti.

Truputis vaizdų iš to namo, kuriame vyko party. Nuotraukos jau labai nekokios dėl kelių priežasčių: a) fotikas išsikraudinėjo; b) buvo tamsu; c) viskas vyko taip greitai, kad net nespėjau susireguliuoti normaliai visų nustatymų. Bet vis dėlto:

taigi, jie turi kolekcines mašinas...

...žaidimų kambarį...

...ožkas...

..daug kambarių, pilnų visokių smulkmenų...

...tarakonų (?)...

ir dar n+k dalykų, kurių nespėjau įamžinti..

Babysitinimo ypatumai

Babysitinimas iš tikrųjų yra keistas dalykas, kadangi viena su vaikais namuose lieki retai, dažniausiai visada kartu būna ir mama ir kartais susimąstai, ar tu jiems iš viso reikalinga. Pirmadienį šalia trijų vaikų, kuriuos turi ta šeima prisijungė dar du draugų vaikai ir jų pudelis. Taigi, šį kartą į paplūdimį ėjom septyniese - aš, penki vaikai ir jų senelė. Aišku, šito darbo su kambarių tvarkymu ar businimu nepalyginsi - gali ir pasėdėti, ir šiaip per daug nepervargsti, miego nori nebent todėl, kad tenka anksti keltis. Tiesa, kartais tenka užsiimti ir multitasking'u - plauti indus po pusryčių, rūšiuoti ir dėti skalbinius į skalbimo mašiną, po to juo džiovinti, atrinkti ir sudėlioti į vaikų spinteles bei tuo pačiu metu dar bandyti iš trumpų Andželinos plaukų surišti ponytale.

Į paplūdimį dažniausiai einam tik su Andželina, kuri sėdi vežimėly ir jokių problemų nekyla, todėl pirmadienį eiti su penkiais vaikais buvo truputį komplikuota, nes niekada nežina, kada kuris sugalvos išbėgti į vidurį kelio, pasukti į kitą juostą ir t.t. Kadangi toks išradimas kaip šaligatviai JAV nelabai naudojamas, turbūt todėl, kad amerikiečiai mieliau renkasi keliones automobiliais, kelkraščių irgi nelabai rasi, todėl eiti tenka tiesiog gatve.

45 diena

Iš ryto su Indre ėjom į training'ą  dar viename viešbutyje, kur kartais dirbsim pasikeisdamos kambarinėmis. Darbo iš ryto atsiranda vis daugiau, tenka keltis vos ne kasdien, todėl kiekvienas rytas, kai galima pamiegot, - aukso vertės. Jei suskaičiuočiau, kiek darbų turiu iš viso, turbūt gautųsi kokie penki, bet taip ir geriau, nes, ką reiškia rutina, turbūt per šią vasarą nepatirsim. Trainingas viešbutyje užtruko nuo devynių iki pusės trijų, taigi, spėjom pakankamai nuvargt. Vienas privalumas - visi check out kambariai buvo tvarkingi ir nieko ypatingai kuopti nereikėjo.

Karštis pas mus vėl atgijo, todėl per pertrauką tarp darbų pirmenybę skiri ne maistui, bet maudynėms upėje. Vakare Swan River irgi buvo ką veikti - pora valandų vertimosi per galvą ir tai dviese susitvarkyti buvo sudėtinga. Todėl namo grįžus norisi tik ištiest kojas ir nebestovėti, kad spėtum pasiilsėt iki kito ryto.

44 diena

Savaitės dienos viena nuo kitos vis dar nesiskiria - ar savaitgalis, ar ne nelabai jauti. Priešingai, savaitgaliais dirbi dar ir daugiau nei šiaip dienomis. Šeštadienį laukė motelio kotedžų tvarkymas, su amerikiete, su kuria kartu dirbame, apsisukome gana greitai. Neįtikėtinai, bet bent jau kol kas namukus randame visiškai tvarkingus, jokių papildomų šiukšlių ar netvarkos, reikia tik padaryt elementarius darbus - paklot lovą, pakeist patalynę, nuvalyt dulkes ir t.t.

Vakare - darbas Swan River, buvau nusiteikus dar vienam darbingam šeštadieniui, taip matyt planavo ir Marita, nes dirbom net trys buseriai, bet tas didelis rush'as  taip ir neprasidėjo, vienas buseris namo išėjo jau aštuntą vakaro, o mes palengva pasibaigėm darbus apie dešimtą.

The Girl Who Played With Fire

Šiandien buvo dar vienas laisvadienis, kuris pasibaigė apsilankymu Cape Cod Cinema. Per visus kartus kiek buvom, šįkart žmonių tikrai buvo daugiausia, nors kadangi mes šiaip ar taip vieni sėdime balkone, tai ar žiūrovų salėj daug, ar ne, nelabai jaučiasi. Žiūrėjom The Girl Who Played With Fire - pirma dalis galbūt geresnė, bet reik pripažint, kad ir antroje dalyje netikėtų siužeto posūkių netrūko, daugiau nei dviejų valandų trukmės filmas neprailgo, nors kai kuriems epizodams ryškiai pritrūko logikos.

Laisvadieniai pasibaigė, ryt laukia darbas motelyje iš ryto ir Swan River vakare, todėl žadintuvas jau užstatytas ir jėgų plačiau pildyti blogą kažkaip nelabai yra.

Water skiing. Antras dublis.

Apsiniaukęs dangus vis dar nelabai giedrinasi, todėl per laisvadienį drybsoti paplūdimy nelabai norisi. Taigi, rytas buvo paskirtas skalbimuisi, apsipirkimui Stop&Shop, pasiplaukiojimui upėje ir t.t. Vakare laukė dar vienas water skiing bandymas, po kurio kyla rimtų abejonių, kad gal aš tam vis dėlto nesutverta. Bet čia jau principo reikalas atsistoti ant tų slidžių, todėl, jei bus galimybė reiks prisiverst bandyt ir toliau.

Kadangi šią savaitę Cape Cod Cinema rodys The Girl Who Played With Fire - antrą trilogijos dalį, su Indre pažiūrėjom per kompą pirmąją - The Girl With The Dragon Tattoo. Nepaisant nuovargio po water skiingo, ilgos filmo trukmės (2 h 26 min) ir nuolatinio subtitrų skaitymo, kadangi filmas yra ne amerikietiškas, bet danų kalba, filmą užskaitom, nes buvo tikrai įdomu, laukiam antros dalies.

41 diena

Jau nuo pat pradžių būnant JAV įsitikinau, kad amerikietiški filmai rodo tikrą amerikiečių gyvenimą būdą, nes vis realiam gyvenime pamatydavai scenas, jau anksčiau matytas filmuose. Vakar irgi buvo viena tokia - vaikai, prie namo pardavinėjantys sausainius ir limonadą.  Viskas taip, kaip ir turi būti - citrininis limonadas, staliukas, stiklinis indas su sausainiais, trys berniukai dešimties metų ar jaunesni ir auksinis retriveris šalia, net pasigailėjau, kad neturiu pasiėmus fotoaparato.

Jau antra diena pas mus dangus apsiniaukęs, kadangi spėjom priprasti prie giedro giedro dangaus keista dabar nebematyti saulės. Panašu, kad visas karštis persikėlė į Lietuvą, o mes sulaukėm šiokio tokio atokvėpio - nuo 30 laipsnių temperatūra iki 23.

Darbe irgi kasdien vis geresnis tempas - žmonės nuo staliukų pakyla tarsi susitarę ne vienu metu, bet paeiliui, todėl nuolatos turi darbo, bet verstis per galvą nereikia. Dabar laukia du day off, keistas jausmas, nes išeiginės neturėjau jau daugiau nei savaitę.

40 diena

Vakar laukė dar vienas ankstyvas rytas, kadangi buvo eilė man babysitinti, teko keltis septintą ryto. Kadangi vaikus prižiūrim iki maždaug dvyliktos valandos, planavau, kad turėsiu dar laisvo laiko, nes į Swan River reikės tik nuo penkių. Tačiau šį kartą babysitinimas užtruko daug ilgiau nei įprastai - iki pusės trijų, taigi, turėjau dvi su puse valandos, per kurią spėjau išsimaudyt upėj ir pavalgyt. Restorane darbo irgi buvo nemažai, nepaisant to, kad antradienio vakaras, susirinko nemažai žmonių, todėl nuo pusės septynių iki pusės devynių buvo nebloga treniruotė - būtent toks darbo tempas labiausiai man ir patinka, nes mindžikavimo vienoj vietoj nebuvo visai. Bendrai sudėjus, vakar darbavausi dešimt ar vienuolika valandų, todėl dabar džiaugiuos laisvu rytu, nes į Swan River tik nuo šešių.

Water skiing

Taigi, pirmadienį iš ryto pavadavau darbe Katią. Jos darbas - privačiame paplūdimyje surinkti išmestus jūros dumblius ir žiūrėti, kad paplūdimyje būtų tik žmonės, kurie yra įtraukti į sąrašą, kurį sudaro tik dvylika ar penkiolika pavardžių. Dirbti reikėjo nuo vienuoliktos iki trijų ir visas laikas pasidalino į du etapus - pirmos dvi valandos su jūros dumbliais, kai užsimaniau būti gimus vyru, nes tampytis po paplūdimį su karučiu tai į kalniuką, tai nuo kalniuko nebuvo jau taip paprasta. Kitos dvi valandos - sėdėjimas kėdėje po skėčiu, muzikos klausymasis ir vis dirsčiojimas į laikrodį, kiek liko iki trečios valandos. Vargu, ar galėčiau tokiu darbu užsiimti kiekvieną dieną, nes kažkaip jau labai jaučiasi veiklos trūkumas.

Grįžus namo po pietų paaiškėjo, kad Piteris planuoja važiuoti water skiing, norinčių kompanija susidarė visai nemaža, kiekvienas turėjom po tris bandymus. Visi buvom naujokai, bendrai pasisekė visai neblogais. Panos ryškiai nušluostė nosį bernams, kai kurios atsistojusios ant slidžių iš pirmo karto.

Pirmi jėgų išbandyti išplaukia vaikinai...

...mes tuo metu ant kranto bandom susidraugauti su antimis.

Indrei trečias kartas nemeluoja - bandymas sėkmingas

"Nu kodėėėl nepavyko" - pirmoji mano reakcija po trijų mėginimų, praktikuotis dar yra kur :)

Gražiausias Katios bandymas, vaizdas kaip iš paveiksliuko.

Pamokius visus, kaip reikia slidinėti, atėjo eilė parodyti, kaip tai reikia daryti. Taigi, desertui sulaukėme Piterio pasirodymo...

...jam, žinoma, dvi slidės nereikalingos, puikiai išsiverčia su viena. Truputį beviltiškai jautiesi, kai nesugebi atsistoti net ir ant dviejų, o Piteris sau smagiai dideliu greičiu nardo tai į vieną, tai į kitą šoną stovėdamas ant vienos :D

38 diena

Kažkaip paskutinėm dienom laiko kam nors kitam negu darbui nelabai ir buvo, todėl dabar, atradus ilgesnę poilsio minutę trys blogo įrašai iš eilės. Sekmadienio rytas turėjo būti laisvas, į Swan River tiktai nuo šeštos vakaro, todėl planavau išsimiegoti, susitvarkyti susikaupusius darbus - skalbimą, banką ir t.t., pažiūrėti futbolo finalą. Tik vat vos atsibudus paaiškėjo, kad kaimynų namą, kurį turėjau tvarkyt pirmadienį, reik sutvarkyti viena diena anksčiau, taigi, dabar pat. Na šiaip ar taip, vadinas, turėsiu laisvą pirmadienio rytą. Užtrukau keturias valandas, todėl pirmasis futbolo kėlinys liko nematytas, be to, reikėjo išsiskalbti uniformą, kuri švari, sausa ir išlyginta jau man buvo reikalinga tą patį vakarą. Todėl po rungtynių (kurios pasibaigė ne mano naudai) teko su fenu, o po to ir su lygintuvu džiovinti uniformą, kai pasirodė Piteris - reik važiuoti kartu, kadangi ryt viena moldovė iš mūsų namo darbe pasiėmė laisvadienį ir reikia, kad ją kas nors pakeistų, taigi, turi man dabar pat aprodyti, ką ir kur reikės daryti. Man iki darbo pradžios buvo likę ~40 minučių, bet spėjom visur sulakstyti ir į Swan River Piteris atvežė laiku. Taigi, pirmadienio rytas irgi nebebus laisvas.

Atrodė, kad sekmadienio vakaras restorane turėtų būti pakankamai busy, bet buvo tuščia neįtikėtinai, lyg visi žmonės būtų pavalgę per šeštadienio antplūdį. Todėl buvo daug stovėjimo vienoj vietoj, mąstymo ką čia dar nuveikus, vis labiau jaučiamo kojų nuovargio ir kt. Žodžiu, toks žudantis vakaras, pagyvėjimas pasijautė tik vėliau vakare, bet lakstymo ir vertimosi per galvą nebuvo.

Busy night

Blogas vėl porai dienų buvo apleistas, nes už griuvo planuoti ir neplanuoti darbai. Todėl apie viską trumpai. Taigi, šeštadienį iš ryto su Indre ėjome tvarkyti motelį, tiksliau, du kotedžus šalia jo. Kadangi pirmas kartas, atėjome abi, kad susižiūrėtume, kas ir kiap, o nuo kitos savaitės pradėsim dirbt pakaitomis, kas antrą šeštadienį. Kartu dirba ir amerikietė, kuri čia jau darbuojasi trečią vasarą, todėl panikuoti dėl ko nebuvo - tarp visų king size, twins ir t.t lovų, flat/fitted/full paklodžių ji padėjo susigaudyt. Plius, abu namukai buvo palikti tikrai tvarkingi, tik veiklos ten vis tiek netrūksta - užtrukom keturias valandas.

Pabaigus darbą apie trečią valandą, laukė trijų valandų pertrauka su futbolu Vokietija - Urugvajus, ir po to vėl darbas Swan River restorane. O darbo ten buvo. Labiausiai busy vakaras per visą tą laiką, kai dirbu ir turbūt per šią vasarą apskritai. Žmonės ėjo vienas po kito, nepaisant, kad vienu metu pradėjo pliaupti toks nemenkas lietutis. Dirbom dviese ir vos spėjom suktis, bet toks darbo tempas visai patinka - neturi laiko galvot apie tai, ar nori valgyt, ar skauda kojas ir t.t. Tiesiog bėgi, bėgi, bėgi ir tikriausiai sudegini nemažai kalorijų. Todėl, kai Piteris klausia, ar užsiimam dar kokiais exercise'ais be važinėjimo dviračiu, definitely - geriausia treniruotė yra darbas.

Cinema night

Šiandien (penktadienį) anksti, septintą ryto, atsikėlus į  babysitinimą oras nustebino - visiškai apsiniaukęs dangus ir naktį praėjęs lietus. Senokai nematytas vaizdelis, kuris netgi privertė šortus iškeisti į ilgas kelnes. Tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, be reikalo.

Padirbėjus iki dvylikos, likusią dienos dalį turėjau laisvą ir, reik pasakyt, praleidau visai prasmingai. Dienai įpusėjus, debesys visai išsisklaidė ir darėsi vis karščiau, todėl kaip ir kasdien nuvažiavom į upę. Tik bėda, kad vanduo čia ir vėl buvo toks pat šiltas, todėl atsigaivinimo efekto nebuvo jokio. Žinoma, Piteris nebūtų Piteris, jei nesumąstytų, kaip šitą problemą išspręsti, taigi, nutarėm keliaut į Wellfleetą, prie atviro vandenyno, vėsesnio vandens ir didesnių bangų. Susipakavę į džipą šešiese, prisikrovę gelbėjimosi liemenių privažiavom paplūdimį, kurio tiesiog nesimatė. net nebuvo kalbos apie vandenyną - viskas buvo padengta visišku rūku. Galiausiai nutarėm apsistoti, tik tvyrant rūkui drybsoti prieš saulę, kurios nematyti ir drebėti iš šalčio nelabai smagu, todėl nutarėm šilumos ieškoti vandenyne. Tik dar viena problema - kad ir kaip viliotų didelės bangos, ir ne per daug šaltas vanduo, nuo didelių maudynių truputį baidė nešami dumbliai, kurie užėmė kelis metrus pakrantės, todėl tam, kad pasiektum švarų vandenį, reikėjo įveikti ruožą, pilną dumblių ir kovoti su bangomis, kurios vis bloškia atgal. Apsirengus gelbėjimosi liemenes viskas ėjosi daug geriau - nusigavę giliau į vandenyną galėjom plūduriuot ant pilvo, nugaros, atsistoję ar atsigulę ir tiesiog miegoti nešami bangų. Po tokių maudynių nuvažiavom į kitą pakrantę, kur suradom dar rūko neužimtą saulėtą paplūdimį, ir jame spėjom pasideginti gerą valandą. Grįžus į Dennisportą pasitiko rūkas, apniukęs dangus ir lietus, todėl išvyko visiškai užskaityta - sugebėjom pabėgti nuo blogo oro ir pasimėgaut vandeniu.

Grįžę namo spėjom išsimaudyt po dušu ir užkąsti, nes laukė Cape Cod Cinema filmas - I Am Love. Rimta itališka drama, trunkanti dvi valandas, su daugybe detalių, muzika, netikėtais filmavimo sprendimas ir siužeto posūkiais. Gal kiek per sunkus, pusę dvyliktos vakaro pasibaigęs filmas penktadienio vakarui, ypač kai iš ryto vos išsiritai iš lovos, bet jį pamatyti tikrai verta pradžiai - šito filmo traileris:

Kitos savaitės kino repertuare - The Girl Who Played With Fire. Todėl prieš tai tikslas - pasižiūrėti pirmąją šitos trilogijos dalį - The Girl With The Dragon Tattoo.

35 diena

Oro temperatūra jau visai normali, bet užtat vanduo pasidarė kaip arbata. Todėl džiaugsmas maudytis upėje kažkaip atslūgsta - tiesiog plūduriuoji sūriame, šiltesniame nei oras vandenyje su bangelėmis. Vakar pagaliau sulaukiau poilsio iš ryto, kai galėjau išsimiegoti į valias, nes į darbą reikėjo tik vakare nuo šešių. Jaučiasi, kad įsivažiuoti į darbą, kai dirbi kelias dienas iš eilės, neturi didelių tarpų, žymiai paprasčiau, viskas einasi kažkaip lengviau, pavyksta susigaudyti ir daryti ne tik tai, ką liepia, ir daugiau.

Tiesa, vakar buvau kažkaip nusiteikus rizikuoti - nešti po n stiklinių, sukrautų viena ant kitos, + lėkštės + padažas ir t.t. laimei, sugebėjau susitvarkyti be problemų. Nors, žinoma, yra lengvesnis kelias - tiesiog pasiimti plastikinę dėžę, į kuri gali laisvai viską susikrauti. na bet siekti žongliravimo rekordų kažkaip smagiau. Ypač, kai sekasi.

Va toks vat lakoniškas blogo įrašas ;D

Įsivažiuojam

Vakar buvo pati darbingiausia diena per visą buvimą JAV ir, panašu, tokių bus vis daugiau ir daugiau. Iš ryto, dar prieš aštuonias, prasidėjo babysitinimas, su namų tvarkymu, skalbimu, ėjimu į paplūdimų, pilių statymu ir etc. Vakare - Swan River restoranas ir iš pradžių nelabai darbinga nuotaika, kuri išgaravo, kai darbo atsirado daugiau. Kažkaip tas bėgiojimas, skubėjimas, vertimasis per galvą ir t.t. visai užkabina, kai per keturias valandas apsuki n ratų aplink restoraną ir dienos pabaigoje jautiesi, kad dirbai ir nuveikei kažką naudingo. Kai kurios padavėjos dar laužo liežuvį bandydamos išmokti mano vardą, kitos jau prarado viltį tai padaryti, bet daug plepėti nelabai ir yra laiko.

Kad situacija su darbais žymiai pasikeitė mūsų name nesunku pastebėti - vat ir dabar, vidury dienos, name sėdžiu viena, o prieš mėnesį draugiškai visi drybsojom priešais tv. Kadangi šiandien babysitinimu užsiima Indrė, turėjau progą išsimiegoti. Be to, Marita, koordinuojanti visą restorano personalą, paprašė, kad į darbą ateičiau ir šiandien vakare, nors pagal tvarkaraštį priklausė tik dvi savaitgalio dienos. Piterio darbo birža veikia visai neblogai - viename nedideliame restorane turbūt pusę darbuotojų sudarys mūsų namo gyventojai, kai kurie pradeda jau nuo šiandien, kiti gavo namų arba motelių housekeeping'ą, žodžiu, nemaža dalis sukasi net ne per du, bet per tris darbus.

Lucky me

Šioks toks atsigavimas po darbo ir po karščio, todėl jau galima ir įspūdžiais pasidalinti. Vakar, arba tiksliau jau užvakar, buvo pati pati karščiausia diena. Neįmanoma būti nei lauke, nei namuose ir, atrodė, kad tiesiog nebeištversim. Bet ištvėrėm. Dalykai, kurie padėjo išgyventi:

• upė, kurią per plaukiau tris kartus, praleidau joje kokią valandą ir sūrus vanduo jau įsigėrė į plaukus, odą ir kur kur tik įmanoma; 
• futbolo rungtynes Olandija - Urugvajus, kurios pasibaigė olandų pergale 3:2 ir taip padėjo man vis dar išsilaikyti mūsų totalizatoriuje; 
• Piterio mašina + Stop&Shop, rašau juos prie vieno punkto dėl to pačio privalumo - kondicionieriaus, nes būtent todėl apsirengęs kiek įmanoma mažiau važiuodamas į parduotuvę pasiimi rudeninį švarkelį, kad nesušaltum.

Aišku, galima visada pasiguosti, kad pas mus ne blogiausia - Niujorko mieste tą dieną buvo 104 Farenheito laipsniai, t.y., 40 Celsijaus. kaip galima ištverti didmiestyje tokį karštį tai čia klausimas, todėl tokiom akimirkom, ir ne tik, tikrai džiaugiamės savo kurortu. Pats įkarštis, panašu, jau praėjo, nors, pasak vietinių, tokia aukšta temperatūra Cape Codui nebūdinga.

Šiandienos (arba tiksliau jau vakar) įspūdžiai bus ryt iš ryto, nes dabar yra tik noras krist į lovą ir miegot miegot miegot, o ryt laukia dar viena gera diena.

Ups

Ups, kažkaip vakar dienos įrašas liko neparašytas. Pagrindinė priežastis - karštis, per kurį tikrai neori liestis prie kompiuterio ar bet ko kito kas skleidžia šilumą. Kita priežastis - šiandien ryte su Indre ėjom babysitinti jo draugų vaikų, taigi, iš ryto laiko neturėjom visai. Amerikiečiai sako, kad ši vasara - kažkokia keista ir neįprasta Cape Codui, bet tokios dienos, kai nebegali būt nei lauke, nei namie, nebent tik vandeny, turėtų pasibaigti savaitės pabaigoje. Dabar mėgaujamės ~32 laipniais, žinoma, ant saulės temperatūra dar kitokia.

Ir šiaip, panašu, reiks keisti savo rašymo įpročius - ypač kai vakarais bus darbas restorane, o iš ryto - babysitinimas. Ryt nusimato būtent tokia dienelė, bet pertraukėlę brūkštelt bent kažką turėčiau surast. (p.s. - sorry, Vitalija (net nežinau, ar skaitai, bet tarkim ;D), kad vakar iš manęs nieko nesulaukei, pasistengsiu suktis kuo greičiau, va dabar gal viešiau pasižadėjus pavyks greit susisukt).

31 diena

Šilumos, saulės ir vandens trūkumu nesiskundžiam, bet darbuotis tokiu oru sunkoka. Vakar darbas prasidėjo nuo penkių, prieš tai dar spėjau porą kartų išsimaudyti upėje, bet vis tiek restorano salėje be kondicionierių dirbti nelabai norisi. Laikas slenka kažkaip lėtai, norisi prisėsti ir tiesiog pasnūduriuoti. Gerai, kad bent jau liepos ketvirtąja švęsti atėjo palyginti nemažai žmonių, todėl veiklos netrūko, o kai bėgioji pirmyn atgal su indų krūvomis, tai ir miego taip nesinori. Darbas pasibaigė po dešimtos valandos, smagu, kad žmonės nebuvo linkę ilgai sėdėti ir plepėti prie staliukų ir net didelės kompanijos pakilo ir išsiskirstė vienu metu, nes vienas labiausiai erzinančių dalykų - likęs vienas užimtas staliukas darbo pabaigoje, kai žinai, kad jau tuoj tuoj galėsi prisėsti, pavalgyti ir atsipalaiduoti, bet dar ne dabar. Ir kartais tas "tuoj tuoj" užtrunka tikrai ilgai.

Šiandien dar viena day off, o ryt vėl prasideda darbas. Gerai, kad išeiginė tik viena, nes jei tokių atostogų gauni daugiau, tada tiesiog išsimuši iš ritmo i nebegali susiorientuoti, ką vis dėlto čia darai - dirbi ar atostogauji. Be to, darbas irgi yra malonumas. Plius, už tai dar moka pinigus. Taigi, tikrai nesiskundžiam :)

It's getting hot in here

Jau antras rytas, kai dieną pradedu išsimaudymu upėje - vieną akimirką dar miegi, kita jau rengiesi maudymosi kostiumėlį ir bėgi į automobilį, o po penkių minučių jau plaukioji vandenyje. Ir kad atsibustum nebereik jokio žadintuvo.

Vakar trečią vakarą iš eilės važiavom stebėti saulėlydžio. Vakarykštis iš visų trijų buvo pats gražiausias, todėl truputis vaizdų:

Beje, saulė čia leidžiasi labai anksti, lyginant su Lietuva, vakar ji nusileido dar prieš pusę devynių, tiesa, vakaras ir vėjas buvo labai šiltas, bet vis tiek tų ilgų vasariškų lietuviškų vakarų norėtųsi :)

Po to su MG važiavom į kino teatrą žiūrėti filmo Cyrus. Išties smagi komedija savaitgalio vakarui, va, filmo traileris:

Čia Cape Cod Cinema pastatas, kuris toli gražu neprimena įprasto kino teatro. Nenuostabu, nes jam jau virš 75 metų.

Kino teatro salė - užuolaidos slepia ekraną, visus lubos yra ištapytos įvairiausiomis spalvomis ir įėjus nesitiki, kad žiūrėsi filmą, o ne spektaklį.

Po filmo laukė kelionė namo po žvaigždėtu dangumi ir kartais pasirodančiais fejerverkais, kadangi buvo liepos ketvirtosios išvakarės. Šį rytą pažadinta prieš dešimtą ryto pasiplaukioti upėje, nepaisant, kad išėjau tik su maudymosi kostiumėliu ir apsisiautus rankšluosčiu, lauke jautėsi toks karštis ir nulis vėjo. Temperatūra siekė beveik 30 laipsnių, o įdienojus turėtų perkopti ir virš 30, taigi, liepos ketvirtoji laukia tikrai karšta. Vakare į darbą, kur turėtų būt nemažai klientų, todėl nusimato darbingas vakaras.

Verslo planas (?)

Darbus turim jau visi ir daugiau ar mažiau darbuojamės, bet vis tiek pasitaiko, rečiau ar dažniau, toks daiktas kaip day off. Taigi, šitas rytas prasidėjo su markerio kvapu ir plakato spalvinimu, nes vieno lietuvio galvoje gimė verslo planas "Lithuanian hug - 2$". Kadangi čia JAV kažkaip lietuvis lietuviui dažniausiai draugas, prisidėjom prie įgyvendinimo.

Pirmasis klientas, turbūt nelabai nuostabu, buvo Piteris ir jo draugai ir taip Arūno kišenėje atsidūrė jau keturi doleriai. Prie Stop&Shop jam pavyko užsidirbti dar porą dolerių, kuriuos sumokėjo vyriškis vien už pastangas - neprireikė net apkabinimo. Žinoma, jei toks verslas būtų pradėtas Provincetown'e, apyvarta turbūt būtų buvus didesnė.

Įkvėptos pasisekimo (šeši doleriai per pusvalandį vos už porą apsikabinimų tai čia ne juokas), prie Arūno prisijungėm ir trys merginos. Kad dirbt būtų smagiau, savo darbo teritorija nutarėm pasirinkti paplūdimį. Tiesa, neįvertinom visų minusų. Pats didžiausias - atsirado norinčių, tačiau neturinčių su savimi pinigų, į skolą kol kas savo paslaugų neteikiame. Taigi, pavyko gauti vos porą dolerių, plius, kaip ir buvo galima tikėtis, sulaukėm pasiūlymų parduoti mus visai, ar gauti ką nors daugiau nei apkabinimą. Bet šiaip, panašu, praskaidrinom žmonėms dieną ir patys pasilinksminom. Plakatas saugiai padėtas, tokio uždarbiavimo būdo neatsisakom.

Dar vienas dalykas, kuris praskaidrino rytą - Olandijos futbolininkų pergalė prieš Braziliją, kadangi tai leido man neiškristi iš totalizatoriaus, kurio bendras prizinis fondas ~45$, ir, be to, pašalino tris konkurentus, kurie čempionais buvo pasirinkę brazilus.

Provincetown

Vakar su Piterio draugais, dar užsilikusiais nuo vakarėlio, susipakavome į mašinas ir išvažiavom į Provincetown'ą žiūrėt saulėlydžio. Kartu su mumis mašinoje važiavo dvi airės - jų greitakalbę suprasti buvo sudėtinga.

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Plius minus visa mūsų kompanija paplūdimy.

Saulė leidžiasi...

Kur bepasuktum galvą, dangus atrodo vis kitaip.

Ir saulė nusileidžia, metas skirstytis.

Atvažiuojam į Provincetown'o centrą, kur Piteris pasiruošia vakarienei. Jau turėjom progą pamatyt jį su marškiniais ir juodomis kelnėmis, kai vakarą prieš tai ėjo vakarieniaut į restoraną su draugais

Marškiniai ant marškinėlių ir Piteris jau pasiruošęs eit valgyt lobsterių

Kol Piteris su draugais vakarieniavo, mes susipažinom su Provincetown'o pagrindinėmis gatvėmis. Ne paslaptis, kad tai JAV homoseksualų sostinė, taigi, nuotraukoje - vienas žinomiausių seksšopų, į kurį, pasak Piterio, važiuoja žmonės iš viso pasaulio.

Pirmas aukštas - margumynas, pilna drabužių, papuošalų, žaislų, smilkalų ir dar viso ko.

Pakeliui į antrą aukštą pasitinka užrašas, o užlipus mūsų dar pasiteirauja, ar tikrai turim aštuoniolika metų.

Laiptai į antrą aukštą, jau neapsiriksi, kas ten laukia.

Galbūt, kai kas taip įsivaizduoja rojų.

Įspėjimą "Do not open the boxes" pirmame aukšte...

...antrame pakeičia griežtesnis įspėjimas

Gatvėje netrūko tokiais ir panašiais kostiumais pasipuošusių žmonių, siūlančių įsigyti bilietus į šou, kuris prasidės po penkių minučių.

Gatvėje žmonių nemažai - visokio amžiaus, lyties, tautybės ir t.t. Sulaukė meilių žvilgsnių iš aplinkinių ir su mumis buvę vaikinai, bet įsipainiot niekur neįsipainiojo. Prisivaikščioję ir alkani užsukom užkąsti pagaliau radę veikiančią užkandinę, ir here we go, 28 kelionės JAV dieną, pirmą kartą valgiau greitą maistą - hamburgerį su sprite'u. Kokybė abejotina, bet nieko blogo nenutiko. Tik tas maistas JAV nevilioja, o tokių užkandinių Dennisporte ant kiekvieno kampo ir nerastum - McDonald'ą mačiau tik vieną kartą ir tai tik pravažiuojant pro šalį automobiliu. Didesnė tikimybė apsilankyt Burger King, bet jo kol kas dar irgi neišbandėme. Pavalgius laukė valandos trukmės kelionė namo, kurią praleidau miegodama bagažinėje ir pagaliau truputį gyvi, prieš pirmą valandą nakties išsiritom iš mašinos jau Piterio namo kieme.