sekmadienis, rugpjūčio 29, 2010

Two dollar bill

Šeštadienį ir vėl kino vakaras, šįkart - Get Low, istorija apie vyrą, kuris norėjo surengti savo laidotuvių vakarėlį dar būdamas gyvas. Iš preview tikėjomės, kad žiūrėsim juodojo humoro komediją, kaip tik linksmam atsipalaidavimui. Tik buvo truputį ne taip. Visą filmą teko klausyt ištempus ausis, kad išgirstum ir suprastum, ką kalba veikėjai, o istorija irgi labiau dramatiška nei šiaip pakikenimui skirta. Bet pažiūrėti su subtitrais ir išsiaiškinti iki galo, kaip ten viskas vyko, būtų visai įdomu.


Ir va, dar koks atradimas, pavyko mūsų kambariokei iš amerikiečių, pas kuriuos dirba, mainais už lietuviškas monetas gauti senesnių JAV pinigų. Šalia monetų, kurios dabar jau nebeleidžiamos, jai pavyko gauti ir dviejų dolerių banknotą, kurio vertė šiais laikais kur kas didesnė:


Kam įdomu daugiau istorijos sužinot - visažinė Vikipedija.


šeštadienis, rugpjūčio 28, 2010

No name

Vis dėlto penktadieniai išlieka penktadieniais - Swan River vėl buvo žmonių antplūdis, kaip apima panika - matai, kad užimtas beveik kiekvienas staliukas ir neapleidžia nuojauta, kad imsi ir tiesiog nepastebėsi, kad nuo kažkurio žmonės jau išėjo. Dar vienas pavojus, kuris kol kas man nepasitaikė - nukraustyti staliuką kai žmonės vis dar neišėjo, tik šiaip trumpam pakilo ir susirinko visus daiktus. Dažniausiai tokioj situacijoje tenka vaikytis padavėją, kad išsiaiškintum - galima tvarkyti ar ne. 

Bloga įrašai su kiekviena diena "ilgėja" ir "prasmingėja", bet nebe daug liko ir nesinori numest į šalį tos idėjos, kad reik parašyt apie kiekvieną dieną. Net jei ir nelabai yra ką parašyt.

Slowing down

Panašu, kad slow dienos restorane vėl sugrįžta - tiek lakstyti jau nebereikia ir vis dažniau tenka stoviniuoti galvojant, kuo čia užsiimti. Nors ketvirtadienį užtrukome ilgai - iki pusės vienuolikos, bet maždaug 45 min laukėme vieno vienintelio staliuko, kur pora nesiskubindami gurkšnojo gėrimus. Laikas grįžt namo?

ketvirtadienis, rugpjūčio 26, 2010

Family photo, antras dublis

Iš ryto pažadino už lango siaučiantis vėjas, bet išėjus į lauką paaiškėjo, kad nėra taip blogai. Po dviejų dienų pertraukos buvo galima vėl maudytis upėje - pirmą kartą vanduo buvo šaltas, bet įšokus jau nebuvo kur dingti, tik plaukti. Panašu, kad saulėtos dienos vėl sugrįžta. Per visą vasarą dvi blogos lietingos dienos - not so bad.

Vakare vyko antra viso namo fotosesija, panašu, visi patenkinti ir šitas galutinis variantas atspausdintas atsidurs ant sienos, kad gyventojai kitą vasarą galėtų tyrinėt.


Palyginimui, praeitų metų nuotrauka:

Shopingshopingshoping

Antradienį atsikėlus lijo taip pat kaip ir pirmadienį. Kadangi abi su Indre turėjom laisvą dieną, geriausias dalykas, kurį galima buvo nuveikt - visai dienai pradingti mole tarp parduotuvių. Ir tai buvo visai nesudėtinga. Išvažiavę prieš dvyliktą, grįžom aštuntą vakaro. Ir netgi ne visos parduotuvės buvo apžiūrėtos, nes, jei jau sąžiningai ištyrinėt viską, kas yra sukabinta, vienoje parduotuvėje galima praleisti visą dieną. 


antradienis, rugpjūčio 24, 2010

Rainy day

Lietus, kuris prasidėjo sekmadienį vakare, nenustojo visą naktį ir tęsėsi visą pirmadienį. Taigi, pamatėm pagaliau, kad ir Cape Code būna blogas oras. Pripratus prie nuolatinės saulės, sėdėjimas tamsiame name, neiškišant nosies į apsiniaukusį, šlapią ir vėjuotą lauką, truputį vertė depresuoti, bet tokios dienos padės grįžus lengviau adaptuotis prie lietuviško klimato.

Oro pasikeitimas iš karto pasijautė ir darbe - jau seniai restorane buvo tiek mažai žmonių, todėl pripratus prie nuolatinio bėgiojimo buvo keista stovėti nieko neveikiant. Bet blogas oras turėtų pasibaigt jau šios savaitės vidury, o kitą savaitę, kai grįšim dar kartą į Ogunquit'ą, vėl turėtų būti saulėtos dienos.

Aloha

Sekmadienį šešias valandas turėjau dirbt paplūdimy, tačiau nuo pat ryto dangus buvo apsiniaukęs, todėl į darbą nereikėjo. Apie pietus gatvėje priešais mūsų namą vyko kasmetinis senų automobilių paradas, jei gerai supratau jo idėją - dalyvauti gali kiekvienas, turintis automobilį, kuriam yra 25 metai ar daugiau. Truputis parado dalyvių:









Vakare laukė dvigubas birthday party - šventėm moldovės ir lietuvės gimtadienius. Dress kodas - Havajai ir namuose visai pavyko sukurti havajietišką atmosferą, tik oras lauke su vėju ir lietumi visą naktį priminė ne tropikus, bet audrą Havajuose.

pasiruošimo darbai...


viena iš šventės kaltininkių...

ir kita, kuri per gimtadienio vakarėlį susižadėjo su savo draugu.



pirmadienis, rugpjūčio 23, 2010

Mao's Last Dancer

Retas šeštadienis, kai dirbti vakare nereikėjo, todėl galėjome važiuot į kiną žiūrėti Mao's Last Dancer, kurio preview jau buvom matę ir jis neapgavo - beveik dvi valandos praėjo įspūdingai. Filmas, paremtas tikra istorija apie baleto šokėją kiną, daabr dar būtų įdomu prigriebti ir knygą, kuri yra apie jį parašyta.

Dvidešimt dienų

Liko 20 dienų iš trijų mėnesių kelionės ir kažkaip nesitiki, kad tuoj grįšim namo ir reikės pratintis prie visai kitokio gyvenimo tempo - be plaukiojimų upėje, be nuolatinės saulės, be darbų, be sveikinimosi Hi, how are you  kiekviename žingsnyje, be dvidešimties žmonių, gyvenančių kartu po vienu stogu, be septynių valandų, kurias prarasime grįžę į kitą laiko juostą. Užtat su paskaitomis, lietuvišku maistu, namais, savo lova ir kitais lietuviškais privalumais.

Carnival

Ketvirtadienį keliavom į Provincetown'ą, kur vyko savaitės trukmės karnavalą užbaigiantis paradas - didžioji dalis jo dalyvių homoseksualai, kadangi Provincetown'as šiaip ar taip yra laikomas JAV gėjų ir lesbiečių sostine. Kadangi paradas kasmet būna teminis, šį kartą viskas buvo susiję su džiunglių motyvais.

pirmiausia iki Provincetown'o reikėjo nusigauti - dalį kelio slinkti kokiu penkių mylių per valandą greičiu, nes kelias buvo prigrūstas automobilių













Amerikietiška skalbykla

Kadangi pirma dienos pusė buvo laisva, nutarėm nuvažiuoti į skalbyklą - kažkaip entuziazmas skalbti rankomis išgaravo po pirmojo mėnesio. Skalbykla atrodo tipiškai, kaip ir matyta holivudiniuose filmuose. Kol lauki, gali skaityti į lentyną sudėtas knygas, nusipirkti užkandžių iš automato (kurie pigesni nei parduotuvėje, kitaip nei pas mus), sužinoti savo svorį ar horoskopą. Taip, taip, būtent - užlipus ant svarstyklių už vieną centą sužinosi savo norį, o už penkis - pamatysi dar ir savo horoskopą. Penkių centų nepagailėjom, bet horoskopais nusivylėm - visiems trims, nepaisant, kad esam skirtingų zodiako ženklų, aparatas parodė lygiai tą patį. Reiks pabandyti ir kitą kartą - įsitikint, ar po kelių dienų bent jau ta žinutė pasikeis.

trečiadienis, rugpjūčio 18, 2010

Antradienis

Ši savaitę pas vaikus, kuriuos babysitinam, atvažiavusi senelė, kuri kartais padeda, o kartais ir sutrukdo normaliai pasidaryti visus savo darbus. Ji dažnai užsiima su visais trimis vaikais, todėl galiu ramiai tvarkytis namuose, nesukdama galvos, ką vaikai veikia. Tik pasakyti vaikams "ne", kaip ir nemaža dalis senelių, ji nemoka, todėl vaikai atsiduria svetainėje su guašu ar lieka vieni žaisti su nagų laku. Todėl, galima sakyti, tenka prižiūrėti ne tik vaikus, bet senelę. Ši savaitė jau paskutinė, kada babysitinam, ir nustebau, kad vaikai išmoko mano vardą - jei iki tol buvo babysiter, dabar jau šaukia vardu.

Award night

Pirmadienį vakare susirinkom visi į vieną vietą, kadangi vyko Award night - Piteris apibendrino, kuo ir kaip kiekvienas pasižymėjom per visą vasarą, ir dar kartą pakartojom, kad esam pats geriausias, tvarkingiausias ir t.t. namas iš visų, kurie buvo anksčiau. Šeimyninis pasisėdėjimas prasidėjo bendra nuotrauka....


...kurią darysime iš naujo, nes kiekvieno žmogaus galva turi matytis pilnai ir Piteris nenurims, kol viskas nebus padaryta perfect. O tada jau šita nuotrauka pakeis tą, kuri dabar kabo svetainėje ir jau tie, kurie atvažiuos kitą vasarą, galės mus nužiūrinėti kiekvieną mielą dieną.

Day off

Sekmadienis buvo visiškai laisvas ir didžioji dalis praleista su The Girl With a Dragon Tattoo.

Ir vėl šeštadienis

Šeštadienį išnaudota kiekviena laisva minutė - darbas nuo dešimtos iki trijų, pagulėjimas pliaže prie upės ir darbas Swan River nuo šešių iki pat vakaro.Nothing much.

Solitary man

Kažkaip blogas vis dažniau pildomas pavėluotai keliom dienom, bet jau liko nebe tiek ir daug. Taigi, penktadienį iš ryto darbas, o po to laisvas vakaras su kassavaitiniu filmu Cape Cod Cinema. Šį kartą - Solitary Man su Douglas'u:

šeštadienis, rugpjūčio 14, 2010

Tiesiog ketvirtadienis

Dar viena diena su babysitinimu (džiaugiuos pagerėjusiais savo kasų pynimo įgūdžiais - praktikuojuos ant Andžie). Prieš darbą vakare - maudynės upėje, iki jos dabar nuvažiuoju ir su dviračiu, nes atsiranda daug naujų jėgų, vos tik įšokus į vandenį. Bus labai smalsu grįžus namo nueiti į baiseiną - turiu didelį įtarimą, kad tie penkiasdešimt metrų jau nebeatrodys sunkiai įveikiama distancija. Vakare vėl laukė Swan River - senokai jau nedirbau tris vakarus iš eilės, nes dažniausiais tvarkaraštis susidėlioja kitaip. Ir... kaip ir nieko ypatingo daugiau.

Nauja manija

Iš ryto išsimiegot pavyko iki dešimtos, tada išsimaudėm upėje ir važiavom apsipirkti - jėgų, kad galėtume važiuoti pačios su dviračiais iki Stop and Shop nebuvom atgavę, todėl važiavom su Piteriu ir parduotuvėje turėjom pusantros valandos, kol jis tvarkė kitus reikalus. Apsipirkinėjant praleidom pusvalandį, kita valanda praėjo ant suoliuko valgant ledus ir plepant su Indre apie tai, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip viskas pasibaigė netikėtai. Gana keista, kai apie JAV jau kalbam  ir būtuoju laiku, kaip apie tolimus prisiminimus - būtent taip atrodo, kai pagalvoji apie pirmąsias dienas ir pirmus įspūdžius, kurie atrodė kartais keisti, kartais bauginantys, kartais sukeliantys daug adrenalino, o dabar yra tiesiog normali kasdienė rutina. Oi, bus įdomu sugrįžt į Lietuvą, pratintis prie lietuviško gyvenimo ir adaptuotis, kai gyvenimo būdas vėl pasikeis turbūt šimtu aštuoniasdešimt laipsnių. Bet taip gyvent tik įdomiau.

Parduotuvėj šį kartą akys sustojo ir prie knygų lentynos, taigi, dabar turiu naują užsiėmimą, kuris atrodo štai taip:
abu filmus, kuri sukurti remiantis šiai trileriais jau mačiau, bet vis dėlto skaityti knygą yra įdomiau, nes randi dar daugiau detalių, kurios filme tiesiog nebetilpo. Plius, tikrai sklandus angliškas vertimas ir net nesinori sustoti skaityti, todėl nešiojuosi 700 psl paperback'ą kur tik galiu ir skaitau kiekvieną laisvą minutę.


Second gap

Po antros kelionės ir vėl miegot nelabai buvo kada - iš ryto laukė babysitinimas, pertrauką, per kurią pavyko išsimaudyti upėje ir trumpam nusnūsti ir darbas Swan River, kur bėgiojome kelias valandas ir darbo pabaigoje jautėmės pavargę kaip niekad. Svajojau, kaip galų gale po dviejų parų maratono trečiadienį galų gale išsimiegosiu iš ryto.

Ogunquit

Praėjo dvi paros be kompiuterio, nes nelabai buvo laiko ir noro kankintis prie stringančio interneto. Taigi, kur sustojau su savo įrašais - mūsų antra kelionė, per kurią aplankėm New Hampshire'ą ir Meiną. Įspūdžiai vaizdai ir komentaruose:

Susipakuojam daiktus pusę šešių ryto ir pajudam į daugiau nei dviejų valandų kelionę.

Nors rytas ankstyvas, mašinų greitkelyje netrūksta, ir kai kas taip į darbą važinėja kiekvieną mielą dieną...

Tiltas, kuris jungia New Hampshire ir Meiną

Atvažiuojam į Ogunquit'o miestą, kur praleidom pusę dienos...

...tada sėdame į troley - mini autobusiuką, kuris telpa net ir siauriausiose miesto gatvelėse...

...po ekskursijos po miestą einam pasivaikščiot akmenuotu taku palei vandenyną - čia gamtos vaizdai kitokie nei esame įpratę Cape Code:












po pasivaikščiojimo laukė paplūdimys - su 56 laipsnių vandeniu, išvertus į lietuvišką temperatūrą - 13 laipsnių. pirmos maudynės buvo tikrai gaivinančios - nelabai ką nuo nuo šalčio galėjai jausti, bet išdrįsus vieną kartą po to jau pliuškenomės visą dieną. 

Paplūdimio ariantas idealus - vienoje pusėje upė, panaši į Herring River, į kurią važiuojam maudytis kasdien, o kitoje pusėje - atviras vandenynas su didelėmis bangomis, žodžiu, vaikščiojom pirmyn atgal, nes saulė kepino visą dieną, todėl geriausia vieta buvo vandenyje.

pietų pertraukėlė amerikietiškai

ir paskutinis plaukimas upėje prieš išvažiuojant


Kita stotelė - vandens atrakcionų parkas, kuris liko neužfiksuotas nuotraukose. Ir paskutinė aplankyta vieta - Minado restoranas, prabėgioję visą dieną tikrai išalkom ir todėl čia atėjus atrodė, kad papuolėm į rojų. restorano principas - japoniška virtuvė, sumokėjęs apie trisdešimt dolerių gali valgyt visko kiek tik nori ir ko tik nori - blynelių, suši, jūros gėrybių, vaisių, daržovių, desertų, ledų ir t.t.

Man priklausė trys lėkštės, ir dar ne pabaiga. Va tada puikiai supratau savijautą, kai akys nori paragauti visko visko, o nebetelpa į skrandį nors tu ką. Tiesa, savijauta prisivalgius tokio maisto kitokia  nei prisikimšus junk food - bloga nebuvo ir susivirškino viskas lengvai

Va tokie kamščiai greitkelyje, kai įvyksta avarija. Gerai, kad mes važiavom į priešingą pusę..