Triple experience

Šiandien darėm  laundry day, kadangi skalbimo mašinos ten tikrai talpios, per daug nesirinkdamos susirinkom visus po ranka papuolusius drabužius, nešiotus paskutines dvi savaites ir su išsipūtusiom kuprinėm per apsiniaukusią dulksną sėdom ant dviračių.

Taip pat buvo proga prigriebt fotoaparatą, kuris kol kas buvo beveik nenaudojamas - jeigu praeitą vasarą norėjos įamžint viską iš eilės, pradedant pašto dėžutėmis gatvėse ir baigiant supermarketo lentynomis, tai šiemet visa aplinka jau atrodo geriau pažįstama ir nebe tokia neįprasta. Bet pernai skalbykla liko neįamžinta, todėl paįvairinimui truputis vaizdų.

Skalbyklą jau galima būtų atrast ir užsimerkus - ne todėl, kad labai gerai žinotum kelią, bet tiesiog skalbimo miltelių ir minkštiklių kvapas pasitinka jau iš tolo, dar kitoje gatvės pusėje.

Užimam dvi skalbimo mašinas, kiekviena po 3,5 dolerio - galima imt ir brangesnes, didesnes  jei susikaupęs skalbinių nemažas kalnas. O kol viskas skalbiasi turim maždaug valandos pertrauką, kurią gana nesunkiai pragastroliuojam.

Bevaikščiodamos Main Street ir ieškodamos, ką čia užkąsti, ir užsukę į porą picerijų galiausiai atsiduriam Seafood Restaurant. Pavadinime esančio žodžio "restoranas" baimintis nereik, nes prabanga ir aukštom kainom čia nekvepia. Atsisakėm visų scalops, lobster ir kitų jūros gėrybių ir užsisakėm special - beefburger with french fries. Šiaip ar taip, esam Amerikoj antra vasara, o mėsainio, kitokio nei iš greito maisto restorano ragavę nebuvom. Pats pirmas skirtumas - kol sulaukėm maisto, šiek tiek užtruko - reikėjo luktelt kaip ir bet kurioje kitoje kavinėje užsisakius eilinį patiekalą. Visų antra - mėsainį sudarė tik bandelė, jautienos paplotėlis ir sūris, plius papildomai galima užsidėt padažo, garstyčių, svogūnų. Bet nei marinuotų agurkėlių, nei šiaip kokių salotų ar papildomų priedų, įprastų McDonalde nebuvo. Padėtį pataisė tradicinės coleslaw - kopūstų ir morkų salotos sumaišytos su majonezu. Mėsainio sotumo irgi nepalyginsi su fast food, plius nemenka porcija french fries, kurios buvo iš tikro skanios. Žodžiu, papietavom sočiai. Taip sočiai, kad tikriausiai visai vasarai užteks. Bet galim pasidėt varnelę prie įvykdyto punkto "paragaut tradicinių amerikietiškų mėsainių".

Grįžtam į skalbyklą, sumetam viską į džiovintuvą ir šįkart patraukiam į biblioteką, kuri yra visai prie pat, bet į kurią visą praeitą vasarą taip ir neužsukau.

Galima rinktis - yra knygų lentynų, kur sudėtos knygos nemokamos, gali jas pasiimt ir netgi nebegrąžinti - jos tiesiog dovanojamos. Taip pat galima susikurt ir tradicinį bibliotekos abonementą arba už vienkartinį mokestį pasiimti knygas. Ir taip pat yra lentynos, kur sudėtos knygos, kurias galis nusipirkti. Kaina - 1 doleris.

Už tą vieną dolerį galima rasti visko - ir Bridžios Džouns dienoraštį, ir Žvaigždžių karus, ir Marquezo Love in the Time of Cholera.

Didelio formato, kietais viršeliai, 1988 m. visai puikiai išsilaikęs leidimas atrodė vertesnis tikrai daugiau nei dolerio.

Atradimas - knygos priešlapiuose įklijuota knygos recenzija, iškirpta iš laikraščio.

Lentynos su knygomis, kurias galima pasiskolinti. Pirmas įspūdis - kad visko labai daug. Ir įsigilint reiktų nemažai laiko, o mums jau reik grįžt ir išsitraukt išdžiovintus skalbinius.

Kol drėgnesni skalbiniai džiovinasi dar papildomas minutes, randam kitokios veiklos skalbykloje - pernai išbandytas, tačiau neįamžintas svarstykles. Principas paprastas - nori sužinoti savo svorį - įmesk vieną centą, nori sužinot dar ir horoskopą - įmesk tada penkis centus.

Kai bandėm pernai, keliems skirtingiems zodiako ženklams rezultatas buvo tas pats. Todėl šįkart neeksperimentavom ir apsiribojom vienu kartu.

Pranašingas horoskopas, nežinia tik - dienai, savaitei ar visam gyvenimui.