Jau ir šiaip gyvenime sudėtinga planuoti ir ypač laikytis tų planų, o gyvenant Piterio name tai yra tiesiog neįmanoma. Kadangi iki tol, kol paaiškės viskas konkrečiai dėl darbo restorane, dar yra kelios dienos, kažkokios veiklos kaip ir nėra, todėl atrodė, kad vakar tiesiog sėdėsiu namie ir nusidirbsiu visokius smulkius darbelius.
Bet vos spėjom įsitaisyt svetainėje po pusryčių, užsuko kaimynė iš namo greta, klausdama, ar nėra merginų, kurios padėtų jai ryt sutvarkyti namą. Susitariam, kad ateisim trise ryt iš ryto, tačiau po kelių minučių pasišaukia - gal galim viską padaryti dabar pat. Todėl trynimasis namuose iškeičiamas į keturias valandas trukusį namo blizginimą ir namo grįžtam jau gerokai po pietų. Kadangi į kino teatrą tik vakare, vadinasi, turim dar porą valandų laisvo laiko. Kurgi ne. Po nepilnos valandos apsireiškia Piteris - reikia sėsti į mašiną ir išvažiuoti RIGHT NOW. Kol spėji persirengt prigriebus pirmus drabužius, pasitaikiusius po ranka, ir dar ieškai piniginės, jau girdi kaip jis nekantraudamas sėdi mašinoje ir signalizuoja. Žodžiu, įsitikini eilinį kartą, kad bet kur - į kiną, parduotuvę ar pokalbį su darbdaviu galima susiruošt per porą minučių.
Cape Cinema šįkart žiūrėjom Everything Must Go - filmas nebuvo toks wow, ohoho, bet vis tiek neblogas ir vertas dėmesio. Tiesa, kai kurių siužeto detalių taip iki galo ir nesupratom:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą