Vakar buvo viena iš kol kas retų saulėtų dienų, bet taip pat buvo šeštadienis. O šeštadienis - toli gražu ne laisva savaitgalio diena, kai visą laiką gali drybsot paplūdimy, bet diena, kai yra daugiausia darbo. Todėl jau nuo pat ryto sukilęs visas namas (tiesa, anksti keltis nesunku net ir kai niekur nereikia - matyt, vis dar jaučiasi laiko skirtumas, todėl apie vienuoliktą vakaro jau norisi į lovą, bet iš ryto nėra didelių problemų atsibust septintą ar netgi anksčiau).
Aš su dar viena lietuve tvarkiau kotedžus, kuriuos praeitą vasarą tvarkydavau kiekvieną šeštadienį, - kadangi tada kartu su manimi dirbusios amerikietės šiemet jau nebėra, teko pačiai prisimint viską, ką reik sužiūrėt ir nepamiršt. Keturias su puse valandos praleidus darbuojantis name su visur įjungtais kondicionieriais, ir popiet išėjus į lauką pasitiko saulė ir karštis, laimė, pūtė gana stiprus gaivus vėjas, todėl grįžt namo nebuvo per karšta. Užvalgius pietus, pagaliau pirmąkart šiemet - savaitę praleidus Dennisporte, buvo galima išsimaudyt upėje ir ten iš tikro atsigaivint prieš tai pašilus ant saulės, o ne padrebėjus ant kranto šokt į vandenį. Panašu, kad vasara, nors ir per daug nesiskubindama, jau įsibėgėja. Ta proga Piteris atidarė ir važinėjimosi su MG sezoną - nors ir vėjuota, bet vakare pasivažinėt nebuvo šalta.
Tiesa, Piteris taip pat pareiškė, kad galėtų išmokt lietuvių kalbą - tiek, kiek užtektų susikalbėt atvykus į šalį. Jo manymu, kompanija Rosseta Stone, siūlanti knygas/kompaktinius diskus, su kurių pagalba gali pramokt kalbos per kelias savaites, tikrai turi siūlyti ir lietuvių kalbos pamokas. Jo argumentas - jeigu jie turi net ir japonų kalbos pamokas, lietuvių tikrai negali būti sudėtingiau. Nors dėl šito mes nuoširdžiai suabejojome. Žinoma, viską reikėjo išsiaiškint iškart - Piteris paskambino draugui, kad šis pagūglintų ir pasidomėtų, ar lietuvių kalbos pamokas siūlo ta kompanija ir išvada, kurią padarė tas draugas buvo tokia: "You have bigger chances to learn Swahili than Lithuanian." Nes lietuvių kalbos tarp siūlomų 33 nebuvo, tiesa, sąraše (kurį galima rasti čia) nėra ir daugiau kalbų - latvių, bulgarų, moldavų ir pan., taigi, tai turbūt susiję ne tik su kalbos populiarumu, bet ir jos paplitimu (pvz, buvusiose Jugoslavijos šalyse nesunkiai susikalbėtum rusiškai, todėl keliaujant nėra taip svarbu pramokt vietinės kalbos).
Bet Piteris jau vien per pastarąją savaitę išmoko normalių lietuviškų žodžių, kuriuos galima būtų laisvai pasakyt viešai (to nebūtų galima pasakyt apie jo praeitą vasarą vartotus lietuviškus žodžius), kadangi, žinom, kad jis sugeba ištart taisyklingai net ir įvairius specifinius lietuviškus garsus (pvz. - ė, io ir pan) - kartojam jam frazę tol, kol jis pasako beveik tobulai, nors jam pačiam atrodo, jog nėra didelio skirtumo - ar sakysi "teip", ar "taip", arba "miegstu" vietoj "mėgstu".
Aš savo ruožtu jau turbūt iki gyvenimo galo prisiminsiu, jog "actually" reik vartoti teiginio pradžioje, ne pabaigoje - nes pakako vieno karto, kad Piteris pasigautų šitą mano klaidą ir šitas žodis dabar skambėtų kas antram sakinyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą