Šeštadienio planai keitės kelis kartus - iš pradžių įprastai dešimtą ryto turėjom tvarkyt kotedžus. Tada paaiškėjo, kad vis dėlto mūsų ten nereikės, tad turėsim išeiginę. Dar vieną. Bet po dvidešimties minučių sužinojom, jog vis dėl to aštuntą rytą jau turim būti Ember picerijoje - ar jau dirbsim, ar dar tik susitarsim dėl tvarkaraščio, nežinojom, bet faktas, kad laukė ankstyvas šeštadienio rytas, nes iki darbo numint reik 6 kilometrus.
Numynėm nesunkai, per 20 minučių, todėl virtuvėj pasirodėm dar gerokai prieš darbo pradžią. Gavom prijuostes ir nurodymą nesiliest prie peilių, kadangi neturim patirties. Pirma užduotis - gaminti mocarelos sūrio lazdeles tešloje. Po visų mirkymų ir voliojimų darbas buvo baigtas. Po to virtuvės šefas aprodė, kur yra indų plovimo mašina - kadangi diena turėjo būti tikrai busy, jei kartais nespėtų mums surast veiklos, galėsim susirast kam reik padėti čia. Truputį pažaidėm su indaplove, bet galų gale nusiplovėm ir nutarėm išsikaulyt kokio nors kito darbo. Šįkart minkėm itališką duoną, pasak kitų darbuotojų, po poros dienų jau naktim šitą minkymą sapnuosim. Nors iš pradžių atrodė, kad tokią formą, kokios reikia, padaryt labai sudėtinga, įsivažiavus viskas ėjosi gana lengvai. Per visą darbo dieną prie duonos grįžom dar porą kartų. Bet naktį kol kas dar nesisapnavo. Mums pasiūlė pasidaryt pertraukėlę, kurios atsisakėm, ir nuveikėm dar visko - svėrėm mėsą, dėliojom jau iškeptus, paruoštus produktus, žaidėm su sūriu, gaminom meatbolls, į kumpį vyniojom scalops ir t.t.
Tiesa, maistą ne tik gaminom, bet ir valgėm - lazanijos, picos, kumpio, plius gavom namo išsinešti pastos salotas, žodžiu, panašu, kad iš darbo grįšim gal ir pavargę, bet ne alkanos. Atmosfera irgi labai smagi - beveik visi darbuotojai amerikiečiai, todėl susikalbėt nesunku, palyginus su anksčiau pažintais sunkokai suprantamais jamaikietiškais ir braziliškais akcentais. Žinoma, vienas pirmųjų klausimų - Where are you from? Ir reakcijos į atsakymą labai įvairios - virtuvės šefas Andrew: What the hell is that?; Džimas: Oh, Vilnius! Todėl Andrew juokeliai lydėjo visą dieną - Do you have music in Lithuania? Do you know guitars? Do you have pizza in Lithuania? ir t.t. Žodžiu, juoko netrūko, darbas nesunkus ir įdomus, todėl laikas praėjo visai greitai - pradirbom daugiau nei aštuonias valandas, o grįžus namo viso labo buvo dar tik keturios valandos popiet. Todėl laiko į valias pasimaudyt upėj, o po to tiesiog atsipūst prieš sekmadienio darbus, o į piceriją sugrįšim pirmadienį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą