Vakar diena buvo skirta adaptacijai - jeigu pernai atvažiavom į namą vėlai vakare, ėjom miegot ir atsikėlę iš ryto jautėmės kuo puikiausiai prisitaikę prie to septynių valandų skirtumo, tai šiemet viskas buvo kiek kitaip. Į Barnstable atvyko be jokių nutikimų, tik šioks toks netikėtumas laukė išlipus iš autobuso - lietus pylė kaip iš kibiro ir Cape codo vaizdas buvo toli gražu ne toks, kokį prisimenu. Tačiau jau tik įlipus į Piterio mašiną viskas tapo kur kas labiau pažįstama ir įprasta, nes kas kas bet Piteris tai per tuos metus tikrai nepasikeitė.
Kadangi po maždaug 24 valandų kelionės iš Lietuvos atvažiavau į Dennisportą aštuntą ryto vietos laiku, tai reiškė, kad atsigult į lovą ir normaliai išsimiegot galėsiu tik dar po kokių keturiolikos valandų, kai čia ateis vakaras, nes kitaip visas dienos ritmas dar labiau susimaišytų. Todėl truputį pavydžiai žiūrėjau į laikrodį kompiuteryje, kuris rodė, jog Lietuvoje jau popietė, o tuo tarpu čia visi dar tik kėlėsi iš lovų ir pusryčiavo.
Todėl diena buvo praleista truputį lunatikuojant ir bandant apsiprast su nauja aplinka name - nes nors namas ir liko toks pats, vis dėlto naujų žmonių palyginus nemažai, be to, atvykę dar ne visi senbuviai. Todėl nors įėjus viską randi daugmaž panašiai kaip ir praeitą vasarą, kai įsiverži į kambarį, kuris atrodo, turėtų būti tuščias, pažiūrėt, kaip jis atrodo po vasaros, ir randi ten miegantį kažkokį nepažįstamą naują gyventoją, suvoki, kad dalies žmonių iš pernai metų vis dėlto name jau nebebus.
Diena baigėsi lūžinėjant prie tv ekrano ir žiūrint NBA finalus, kaip Novitzkis galų gale tapo čempionu, ir tada jau buvo galima griūt miegoti į lovą po kokių keturiasdešimt valandų pertraukos. Po vienuolikos valandų miego šįryt viskas atrodo daug šviesiau, mano numylėta veranda išdžiūvus po lietaus ir jau galima ten prisėsti, Piteris grįš iš sporto klubo ir pirmąkart šią vasarą važiuosiu maudytis į upę (nors termometras rodo, kad lauke kol kas viso labo 15 laipsnių šilumos, bet įšokt į upę norisi bet kokiu atveju), o po to jau laukia pirmas darbelis - sutvarkyt vieną namą, o vakare važiuosim pasikalbėt su restoranu, kuriame dirbsiu su dar viena lietuve, šeimininku. Žodžiu, po vakarykštės mieguistos pertraukėlės, panašu, kad viskas dėliojasi į savo vietas.
Todėl diena buvo praleista truputį lunatikuojant ir bandant apsiprast su nauja aplinka name - nes nors namas ir liko toks pats, vis dėlto naujų žmonių palyginus nemažai, be to, atvykę dar ne visi senbuviai. Todėl nors įėjus viską randi daugmaž panašiai kaip ir praeitą vasarą, kai įsiverži į kambarį, kuris atrodo, turėtų būti tuščias, pažiūrėt, kaip jis atrodo po vasaros, ir randi ten miegantį kažkokį nepažįstamą naują gyventoją, suvoki, kad dalies žmonių iš pernai metų vis dėlto name jau nebebus.
Diena baigėsi lūžinėjant prie tv ekrano ir žiūrint NBA finalus, kaip Novitzkis galų gale tapo čempionu, ir tada jau buvo galima griūt miegoti į lovą po kokių keturiasdešimt valandų pertraukos. Po vienuolikos valandų miego šįryt viskas atrodo daug šviesiau, mano numylėta veranda išdžiūvus po lietaus ir jau galima ten prisėsti, Piteris grįš iš sporto klubo ir pirmąkart šią vasarą važiuosiu maudytis į upę (nors termometras rodo, kad lauke kol kas viso labo 15 laipsnių šilumos, bet įšokt į upę norisi bet kokiu atveju), o po to jau laukia pirmas darbelis - sutvarkyt vieną namą, o vakare važiuosim pasikalbėt su restoranu, kuriame dirbsiu su dar viena lietuve, šeimininku. Žodžiu, po vakarykštės mieguistos pertraukėlės, panašu, kad viskas dėliojasi į savo vietas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą