Vakar darbe praleista virš devynių valandų ir pralietas pirmas kraujas. Jei pirmadienį su peiliais viskas sekėsi puikiai, tai trečiadienį jau laukė pirmasis krikštas. Pjaustant svogūnus, kuriuos po to turėjo karamelizuoti (!), kaip ir įprasta amerikietiškiems svogūnams, ašaros visai nesikaupė, nors Lietuvoj nuo tokio kiekio jau plauktų upeliais. Užtat jau visai bebaigiant peilis slystelėjo ir tadam - vienas pirštas jau pažymėtas ir I'm officially working in a kitchen. Antras pažymėjimas, šįkart nykščio, laukė po valandos. Laimė, yra pakankamai veiklos, kur galima apsieiti ir be peilio, todėl būtent ją man ir nutarė patikėti.
Nors laiko ilsėtis visai nebuvo, nes darbų, kuriuos reik atlikti iki vakaro, kol atsidarys picerija, tikrai netrūko, dirbant nuovargio nesijaučia. Tiesa, prieš pusę šešių vakaro prisėdus ant dviračio pasijaučia, kad stovėjai ant kojų visą laiką, išskyrus vieną pertraukėlę. Vis dėlto mūsų tikslas - išsikovot kuo daugiau valandų, kad galėtume kasdien dirbti abi. Panašu, jei ir toliau darbo tik daugės (šiaip ar taip jau tuoj liepos ketvirtosios savaitgalis), tai neturėtų būt labai sunku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą