Vakar buvo pati darbingiausia diena per visą buvimą JAV ir, panašu, tokių bus vis daugiau ir daugiau. Iš ryto, dar prieš aštuonias, prasidėjo babysitinimas, su namų tvarkymu, skalbimu, ėjimu į paplūdimų, pilių statymu ir etc. Vakare - Swan River restoranas ir iš pradžių nelabai darbinga nuotaika, kuri išgaravo, kai darbo atsirado daugiau. Kažkaip tas bėgiojimas, skubėjimas, vertimasis per galvą ir t.t. visai užkabina, kai per keturias valandas apsuki n ratų aplink restoraną ir dienos pabaigoje jautiesi, kad dirbai ir nuveikei kažką naudingo. Kai kurios padavėjos dar laužo liežuvį bandydamos išmokti mano vardą, kitos jau prarado viltį tai padaryti, bet daug plepėti nelabai ir yra laiko.
Kad situacija su darbais žymiai pasikeitė mūsų name nesunku pastebėti - vat ir dabar, vidury dienos, name sėdžiu viena, o prieš mėnesį draugiškai visi drybsojom priešais tv. Kadangi šiandien babysitinimu užsiima Indrė, turėjau progą išsimiegoti. Be to, Marita, koordinuojanti visą restorano personalą, paprašė, kad į darbą ateičiau ir šiandien vakare, nors pagal tvarkaraštį priklausė tik dvi savaitgalio dienos. Piterio darbo birža veikia visai neblogai - viename nedideliame restorane turbūt pusę darbuotojų sudarys mūsų namo gyventojai, kai kurie pradeda jau nuo šiandien, kiti gavo namų arba motelių housekeeping'ą, žodžiu, nemaža dalis sukasi net ne per du, bet per tris darbus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą