Taigi, vakar buvo 49 diena - lygiai pusė mūsų kelionės jau praėjo ir dar tiek pat liko. Kol kas atrodo, kad bus vis pats tas - ne per trumpai, nes trys mėnesiai nepraeina kaip trys dienos, ypač kai gauni daug įspūdžių, kurių atrodo, užtektų visiems metams. Bet tuo pačiu trys mėnesiai nėra ir per ilgai - sienom nelipam irgrįžt namo nesiprašom. Dabar toks savotiška charging režimas, po kurio į Lietuvą grįžus bus daug lengviau su naujom jėgom tvarkytis su lietuviškom problemom ir džiaugsmais.
Vakar visą dieną praleidau babysitindama - iš pradžių nuo aštuonių ryto iki pirmos, o po to nuo trijų popiet iki septynių, iš viso - devynios valandos. Taigi, buvo ir ramių žaidimo, ir nieko neveikimo, ir isterijų momentų. Trumpai apie vaikus:
Charlie - vyriausias vaikas, septynmetis berniukas, su kuriuo kol kas susiduriu mažiausiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog eilinis berniukas mėgstantis sportą, lego, mašinas ir t.t. Tačiau jo charakteris sudėtingiausiai - labiausiai tikėtina, kad jis pirmas iš visų vaikų pradės reikšt savo nepasitenkinimą bet kokia smulkmena ašaromis, rėkimu ir daiktų vartymu.
Frančeska arba trumpiau Česka - penkiametė, besidominti lėlėmis ir makiažu. Didelių problemų su ja nekyla, nebent į žaidimus įsipina brolis, norintis viską išvartyti ir sugriauti.
Angelina arba Angie - trimetė, su kuria praleidžiam daugiausia laiko ir kurią geriausiai pažįstam. Jau beveik išmokau taisyklingai surišti ponytale, nors jos plaukai tokie trumpi ir slidūs plius pasėdėti ramiai nejudinant galvos jai dažniausiai irgi nepavyksta. Labai pakyli jos akyse, jei turi pink arba purple spalvos detalę aprangoje, nes tai jos mėgstamiausios spalvos, kurias turi turbūt visuose drabužiuose ir kituose savo daiktuose. Aišku, labai mėgsta kopijuoti Frančeską, iš vienos pusės gerai, nes jos dviese užsiima žaisdamos žaidimus, iš kitos komplikuota, kadangi, jei Čekai nepatiks maistas, Angie irgi jo nebenorės.
Blogiausia, kas gali nutikti, tai grandininė reakcijas - jei prižiūri visus tris vaikus, pradėjus verkti vienam, prisijungs tuoj ir kitas ir užpuls su skundais, kad Charlie padarė tą, o Čeka sugadino aną. Bet kol kas tokių nesklandumų patyrėm ne per daugiausiai, be to, dažnai su jais susitvarko mama arba senelė.
Be vaikų priežiūros užsiimam ir kitais papildomais darbais, kadangi kitaip nelabai turėtume ką veikti. Didžiausias iššūkis, su kuriuo jau susidorojau - skalbinių skalbimas ir džiovinimas. Pirmais kartais ilgokai užtrukdavo, kol apsispręsdavai, kuri maikutė prie spalvotų, o kuri jau prie baltų skalbinių. Tada kita dilema - kiek pilti skalbimo skysčio, ką daryti jei įjungus mašina nepradeda veikti ir t.t. Toliau smagumas - sudėti skalbinius į džiovinimo mašiną ir nuspręst, kokius nustatymus pasirinkti. Ir dar ne pabaiga. Sausus ir švarius drabužius tenka surūšiuoti - su Čarlio apranga problemų nekyla, bet Angie ir Čeka turi daug tokių pačių drabužių, todėl kaskart tenka žiūrėt etiketę, kad pamatytum dydį. Ir vis tiek kartais tiesiog bandai atspėti, kuris kuriai priklauso. Tiesa, dabar jau su šitom problemom gali susitvarkyti per kelias minutes ir didesnių klausimų nekyla.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą