trečiadienis, liepos 14, 2010

38 diena

Kažkaip paskutinėm dienom laiko kam nors kitam negu darbui nelabai ir buvo, todėl dabar, atradus ilgesnę poilsio minutę trys blogo įrašai iš eilės. Sekmadienio rytas turėjo būti laisvas, į Swan River tiktai nuo šeštos vakaro, todėl planavau išsimiegoti, susitvarkyti susikaupusius darbus - skalbimą, banką ir t.t., pažiūrėti futbolo finalą. Tik vat vos atsibudus paaiškėjo, kad kaimynų namą, kurį turėjau tvarkyt pirmadienį, reik sutvarkyti viena diena anksčiau, taigi, dabar pat. Na šiaip ar taip, vadinas, turėsiu laisvą pirmadienio rytą. Užtrukau keturias valandas, todėl pirmasis futbolo kėlinys liko nematytas, be to, reikėjo išsiskalbti uniformą, kuri švari, sausa ir išlyginta jau man buvo reikalinga tą patį vakarą. Todėl po rungtynių (kurios pasibaigė ne mano naudai) teko su fenu, o po to ir su lygintuvu džiovinti uniformą, kai pasirodė Piteris - reik važiuoti kartu, kadangi ryt viena moldovė iš mūsų namo darbe pasiėmė laisvadienį ir reikia, kad ją kas nors pakeistų, taigi, turi man dabar pat aprodyti, ką ir kur reikės daryti. Man iki darbo pradžios buvo likę ~40 minučių, bet spėjom visur sulakstyti ir į Swan River Piteris atvežė laiku. Taigi, pirmadienio rytas irgi nebebus laisvas.

Atrodė, kad sekmadienio vakaras restorane turėtų būti pakankamai busy, bet buvo tuščia neįtikėtinai, lyg visi žmonės būtų pavalgę per šeštadienio antplūdį. Todėl buvo daug stovėjimo vienoj vietoj, mąstymo ką čia dar nuveikus, vis labiau jaučiamo kojų nuovargio ir kt. Žodžiu, toks žudantis vakaras, pagyvėjimas pasijautė tik vėliau vakare, bet lakstymo ir vertimosi per galvą nebuvo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą