Rodomi pranešimai su žymėmis 34 diena. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis 34 diena. Rodyti visus pranešimus

sekmadienis, liepos 17, 2011

Ketvirtadienis

Išeiginė. Kada galima sau leist prabangą pasivartyt lovoj ir  neišlipt iš pižamos iki pietų. Tiesa, išlipus iš lovos galų gale dar laukė trys valandos darbo tvarkant vieną namą, o po to jau tikras laisvas laikas. Karštis jau taip nebekankino - visą dieną siautė šaltas vėjas, kuris atsvėrė spiginančią saulę.

Kaip jau pasidarė įprasta per day off'us, važiavom pasipildyt maisto atsargų iki Stop&Shop. Atradom naują pramogą - savitarnos kasas. Gal ir ne greitesnis apsipirkimas, bet bent jau linksmesnis tai tikrai.


Bet kad ir kiek bandytum pasiimt kiek įmanoma mažiau produktų, dažniau jie tik tik telpa į kuprinę ir vos užsidėjus ją ant pečių pradedi galvot, kad o gal šito ir kito nereikėjo imti.

Dar užsukom pavakarieniaut į tailandiečių restoraną ir išėjus į lauką saulė jau buvo nusileidus. Žodžiu, šilumos nebeliko. Bet šaltas vėjas niekur nedingo. Todėl labai jau nekantriai laukėm pirmo rimtesnio kalniuko, kad pavyktų bent šiek tiek sušilti. Grįžom prieš dešimtą vakaro ir išeiginė jau buvo beveik pasibaigus - kadangi rytais žadintuvas skamba anksti, tenka keist ir ėjimo miegot įpročius - atsidurti lovoj iki dvyliktos vakaro.

ketvirtadienis, liepos 08, 2010

Įsivažiuojam

Vakar buvo pati darbingiausia diena per visą buvimą JAV ir, panašu, tokių bus vis daugiau ir daugiau. Iš ryto, dar prieš aštuonias, prasidėjo babysitinimas, su namų tvarkymu, skalbimu, ėjimu į paplūdimų, pilių statymu ir etc. Vakare - Swan River restoranas ir iš pradžių nelabai darbinga nuotaika, kuri išgaravo, kai darbo atsirado daugiau. Kažkaip tas bėgiojimas, skubėjimas, vertimasis per galvą ir t.t. visai užkabina, kai per keturias valandas apsuki n ratų aplink restoraną ir dienos pabaigoje jautiesi, kad dirbai ir nuveikei kažką naudingo. Kai kurios padavėjos dar laužo liežuvį bandydamos išmokti mano vardą, kitos jau prarado viltį tai padaryti, bet daug plepėti nelabai ir yra laiko.

Kad situacija su darbais žymiai pasikeitė mūsų name nesunku pastebėti - vat ir dabar, vidury dienos, name sėdžiu viena, o prieš mėnesį draugiškai visi drybsojom priešais tv. Kadangi šiandien babysitinimu užsiima Indrė, turėjau progą išsimiegoti. Be to, Marita, koordinuojanti visą restorano personalą, paprašė, kad į darbą ateičiau ir šiandien vakare, nors pagal tvarkaraštį priklausė tik dvi savaitgalio dienos. Piterio darbo birža veikia visai neblogai - viename nedideliame restorane turbūt pusę darbuotojų sudarys mūsų namo gyventojai, kai kurie pradeda jau nuo šiandien, kiti gavo namų arba motelių housekeeping'ą, žodžiu, nemaža dalis sukasi net ne per du, bet per tris darbus.