Šiandien viskas turėjo vykti taip: mus su Indre bendradarbis apie devynias turėjo pasiimti iš namų ir nusivežti į molą, grįžti turėjom tik po pietų. Tik planai be penkiolikos pasikeitė: sulaukėm skambučio iš Pelham House, kad šiandien nuo devynių reikia vienos iš mūsų. Taigi, vietoj to, kad važiuočiau leisti pinigų parduotuvėje, padirbėjau penkias valandas, per kurias sutvarkiau dešimt kambarių.
Po darbo norėjosi dviejų dalykų - šokolado ir išsimaudyti upėje, todėl pirmiausia nuvažiavau į parduotuvę, pakeliui į upę suvalgiau šokoladą ir tada pagaliau buvo galima įšokti į vandenį. Pirmus du kartus išsimaudžiau viena, trečią kartą prisijungė du broliai, pusbroliai ar kažkaip kitaip susiję - vienuolikmetis ir plius minus trisdešimtmetis. Berniukas kokias dešimt minučių trypčiojo ant lieptelio, bijodamas šokti į vandenį, nes galvojo, kad nuskęs ir nepavyks paplaukti. Neklausydamas vyresniojo raginimų, jis galiausiais paklausė manęs, kai grįžau po antro paplaukimo: Do you think I can make it? Jau ruošiausi šokti trečią kartą, todėl tiesiog atsakiau: Yes of course, nes srovė nemaža ir gali tiesiog plūduriuot pasroviui ir tave nuneš į priekį gana greitai. Tik išgirdęs mano atsakymą, vaikas šoko į vandenį, todėl man ir jo draugui beliko tik šokti iš paskos. Problemų jokių nebuvo ir, žinoma, jis tik išlipęs norėjo pakartoti plaukimą dar kartą. Ir pakartojom, nors atrodė, kad taip plaukiot galima iki begalybės, kol sustos srovė, po ketvirto plaukimo išvažiavau namo.
Ryt laukia dar vienas trip'as ir kėlimasis penktą ryto. Todėl, panašu, vėl bus blogo įrašas su daug nuotraukų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą