ketvirtadienis, liepos 01, 2010

Joy in the river

Maudynės upėje jau pasidarė kasdieninė pramoga - vakar, pasak Piterio, buvo pats geriausias vandens ir oro temperatūros ir vėjo santykis, todėl upėje mirkome kiek tik galėjom. kadangi pagaliau pradėjau plūduriuoti ant nugaros, nebereikia pastoviai makaluot rankomis, galima paplaukt prieš srovę ir plūduriuot toliau. Vieninteliai minusai - sūrus vanduo, nes jo skonį pajauti jei nors truputis patenka į burną ar ausis, ir vanduo bėgantis į ausis, jei guli ant nugaros.

Vakar darbe turėjau naujos patirties - apmokyti naujokę. Nors pati tedirbu vieną savaitę, bet apmokyti naujokę ne taip ir sudėtinga, nes esminius dalykus išdėstai per penkias minutes, o visa kita paaiškėja jau tiesiog dirbant. Naujokė buvo už mane gerokai vyresnė jamaikietė, kuri Cape Code dirba jau aštuntą vasarą. Pasak jos, šiemet jaučiasi, kad žmonių kurorte sumažėjo, didelis pagyvėjimas, aišku, turėtų būti šį savaitgalį, kai amerikiečiai švęs vieną svarbiausių savo švenčių - liepos ketvirtąją.

Keistas jausmas, jei dabar prisėdam pažiūrėti kokį amerikietišką filmą - viskas kažkaip pažįstamai atrodo - ir vaizdai, ir žmonės, ir jų valgymo įpročiai, ir maisto produktai, kurių patys turim savo šaldytuve ir t.t. Darbe ar namuose dėl anglų kalbos kylanti pagrindinė problema - įvairių specifinių daiktų pavadinimai, kurių tiesiog nežinai angliškai, ir susigaudyti, ko tavęs prašo, sudėtinga, bet kol kas pavyksta sėkmingai susitvarkyti.

Šiandiena atrodo kažkokia sutrumpinta ir prie kompo prisėsti pavyko tik išsimaudžius upėj ir jau papietavus, po valandos laukia kelionė į Provincetown'ą žiūrėti saulėlydžio, jei tik saulė išlys iš už debesų, nes šiandien, palyginti su paskutinėmis dienomis, vėsiau ir vietoj šortų vakare tikriausiai teks išsitraukti ilgus džinsus.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą