Antradienį dar kartą važiavom į Ogunquit'ą, kur buvom mėnesio pradžioje. Paskutinė vasaros diena buvo praleista visiškai vasariškai - paplūdimy, kaitinant saulei, maudantis n kartų ir t.t.
Kaip ir praeitą kartą vandenyne bangos buvo didelės ir nuotykiai laukė jau nuo pirmų maudynių. Kadangi norėjom pasiekti didžiausias bangas, nuėjome giliau į vandenyną ir po kurio laiko pamatėme link mūsų plaukiantį gelbėtoją, kuris, pasirodo, buvo pasiruošęs gelbėti vieną moldavę iš mūsų kompanijos, ir partempė ją į krantą, įsikabinusią į plūdę. Tada pasirodė ir dar vienas - šį kartą atėjo eilė būti išgelbėtoms man ir kitai lietuvei. Bet sugebėjom išaiškinti, kad everything is okay, bet trys gelbėtojai vis tiek lydėjo mus iki galo, kol priplaukėme krantą. Pasirodo, dėl uragano Erlo (apie jį - vėliau), vandenyne susidarė sūkurinės srovės, todėl eiti maudytis giliau nei iki juosmens draudžiama. Bet šalia turėjom upę su 17 laipsnių vandeniu, todėl dėl maudymosi neiškilo jokių problemų.
Vakare, kaip ir praeitą kartą, vakarieniavom Minado, šį kartą, nors lėkštės irgi pilnos, jautėm saiką ir neprisikimšom daugiau nei tilpo
Važiuodami namo dar sužinojom, kad vasara baigėsi tik pas mus, Lietuvoje - amerikiečiai metų laikus skirsto nebūtinai pagal kalendorinius mėnesius, ir pas juos vasaros pabaiga šiemet - rugsėjo 26d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą