ketvirtadienis, liepos 01, 2010

Joy in the river

Maudynės upėje jau pasidarė kasdieninė pramoga - vakar, pasak Piterio, buvo pats geriausias vandens ir oro temperatūros ir vėjo santykis, todėl upėje mirkome kiek tik galėjom. kadangi pagaliau pradėjau plūduriuoti ant nugaros, nebereikia pastoviai makaluot rankomis, galima paplaukt prieš srovę ir plūduriuot toliau. Vieninteliai minusai - sūrus vanduo, nes jo skonį pajauti jei nors truputis patenka į burną ar ausis, ir vanduo bėgantis į ausis, jei guli ant nugaros.

Vakar darbe turėjau naujos patirties - apmokyti naujokę. Nors pati tedirbu vieną savaitę, bet apmokyti naujokę ne taip ir sudėtinga, nes esminius dalykus išdėstai per penkias minutes, o visa kita paaiškėja jau tiesiog dirbant. Naujokė buvo už mane gerokai vyresnė jamaikietė, kuri Cape Code dirba jau aštuntą vasarą. Pasak jos, šiemet jaučiasi, kad žmonių kurorte sumažėjo, didelis pagyvėjimas, aišku, turėtų būti šį savaitgalį, kai amerikiečiai švęs vieną svarbiausių savo švenčių - liepos ketvirtąją.

Keistas jausmas, jei dabar prisėdam pažiūrėti kokį amerikietišką filmą - viskas kažkaip pažįstamai atrodo - ir vaizdai, ir žmonės, ir jų valgymo įpročiai, ir maisto produktai, kurių patys turim savo šaldytuve ir t.t. Darbe ar namuose dėl anglų kalbos kylanti pagrindinė problema - įvairių specifinių daiktų pavadinimai, kurių tiesiog nežinai angliškai, ir susigaudyti, ko tavęs prašo, sudėtinga, bet kol kas pavyksta sėkmingai susitvarkyti.

Šiandiena atrodo kažkokia sutrumpinta ir prie kompo prisėsti pavyko tik išsimaudžius upėj ir jau papietavus, po valandos laukia kelionė į Provincetown'ą žiūrėti saulėlydžio, jei tik saulė išlys iš už debesų, nes šiandien, palyginti su paskutinėmis dienomis, vėsiau ir vietoj šortų vakare tikriausiai teks išsitraukti ilgus džinsus.

trečiadienis, birželio 30, 2010

Peter's party

Gavom progą pasipuošti, ja ir pasinaudojom :)
Žmonių prisigrūdo ir lauke, ir viduje. Ar tikrai susirinko jų pustrečio šimto, neskaičiavom, bet visai gali būti.

Dar spėliojom prieš vakarėlį, ar pavyks pamatyti Piterį su kostiumu. Kažkaip negalėjom įsivaizduot jo taip apsirengusio. Ir nepamatėm - į savo pusę metų organizuotą party jis atėjo apsirengęs taip, kaip ir vaikšto kasdien. Piteris pradėjo savo kalbą, kurios idėja buvo paminėti kiekvieną atvykusį draugą, giminaitį, žodžiu, visus artimus žmones...


...o tokių žmonių buvo tikrai daug...

..taigi, kalba truko iki sutemų, jei neklystu, virš trijų valandų ir priminė ilgą stand up comedy su vaidinimo/dainavimo intarpais.

Po kalbos prasidėjo kita vakarėlio dalis - šokiai, kur labiausiai ir pasireiškė būtent mūsų namo gyventojai. Jau pripratom prie Piterio energijos, bet vis tiek keista, kai tris valandas prakalbėjęs žmogus po dvidešimt minučių pertraukos dar lipa ant scenos ir dainuoja.

Vakarėlis baigėsi prieš pirmą valandą nakties, likom vieni paskutinių, nes tie pora šimtų žmonių išgaravo kažkaip gana greitai. Tada dar laukė kelionė namo pėsčiomis, nes su mašina važiuoti atsisakėm - labai jau šiltas ir ramus oras buvo.

antradienis, birželio 29, 2010

Party is coming

Namuose jaučiasi sujudimas, Piteris vis atsiveda žmones, kad aprodytų jiems namą ir t.t. Visi tie svečiai renkasi į didįjį Piterio party, kuris bus jau šiandien vakare. Jame dalyvaus apie du su puse šimto žmonių plius visi mūsų namo gyventojai taip pat pakviesti. Yra ne tik amerikiečių, bet ir europiečių - atskrido ir airiai, kurie Piterio name gyveno kelis metus. Smalsu pamatyti tą amerikietišką party, nes, kad amerikiečių požiūris į vakarėlius kitoks nei pas mus, išgirdom jau viena pirmųjų dienų čia, kai Piteris pasakojo kažkam apie kuklias, nedideles vestuves, kuriose dalyvavo viso labo šimtas žmonių. Kiek jau žinom, vakarėlis prasidės vakariene ir vėliau prasidės įvairios kalbos, sveikinimai ir t.t. Be abejo, centre bus Piteris, pasirašęs penkiasdešimties puslapių kalbą ir jau kuris laikas ją tobulinantis ir repetuojantis.

Vakar taip pat pirmą kartą apsilankiau kino teatre - anksčiau nepavykdavo, nes tuo metu, kai Piteris važiuodavo, aš turėdavo dirbti ar šiaip nebūdavau namuose. Gaila, nepasiėmiau fotoaparato, kadangi šitas Cape codo kino teatras tikrai išsiskiria iš įprastinių. Visų pirma, lubos yra skliautas, ištapytas freskomis, salė irgi labiau primena nedidelio tradicinio teatro, o ne kino teatro. Yra netgi balkonas, kuriame mes ir sėdėjome. Repertuaras irgi kitoks nei šiaip masinių kino teatrų, plačiau galit pažiūrėt čiaFilmas, kurį vakar žiūrėjome buvo itališka komedija, angliškai pavadinimas skamba Mid-August Lunch.

pirmadienis, birželio 28, 2010

In which country is Lithuania?

Kaip mane jau ir įspėjo, grįžti į darbą po kelių poilsio dienų truputį sudėtinga. Taip jau gavos, kad dirbau ne virtuvėje, bet bussinau, ir restoranas iš pradžių vėl atrodo didelis, todėl vėl prireikė laiko apsiprasti. Tiesa, stovėjimo be darbo ir mindžikavimo vienoj vietoj beveik nebuvo, nors vertimosi per galvą - irgi. 

Šį kartą su manimi dirbo jamaikietė ir pirmą kartą pati atsidūriau situacijoje, kai žmogus tikrai nelabai ką apie tą Lithuania suvokia. Kai pasakiau, kad esu iš Lietuvos, kitas jos klausimas buvo - in which country is Lithuania? Turbūt atrodžiau pakankamai sutrikus, nes ji pati pasitaisė - ar čia ir yra šalis? Palyginimui, Džekas, su kuriuos dirbau anksčiau, aiškiai įsivaizdavo, kur yra Lietuva - išvardino man ir Skandinavijos šalis, ir Estiją, ir kad Lietuva yra žemiau. Panašu, moko juos geografijos mokykloje :) Vakar Piteris su draugu gaublyje taip pat ieškojo Lietuvos - galiausiai vis tiek man teko parodyti pirštu, nes nors ir ieškojo maždaug ten, bet mažą lopinėlio LITHUANIA nepavyko pastebėt. Viena padavėja darbe taip pat nustebo, kai pasakiau, jog esu iš Lietuvos, nes tai nelabai įprasta šitame restorane. Kiek pastebėjau, salėje dirba beveik vien tik amerikiečiai, o virtuvėje daugiausia jamaikiečių, brazilų, meksikiečių. Kai kurie angliškai kalba su tokiu akcentu, kad sunkiai galima ką nors suprasti.

sekmadienis, birželio 27, 2010

23 diena

Vakar buvo paskutinė, trečia išeiginė ir šiandien vėl laukia darbas. Kadangi mokslo metai JAV pasibaigė ketvirtadienį, jau pasijautė žmonių antplūdis. Indrė šitą darbo pagausėjimą jau patyrė, žiūrėsim, kaip šiandien seksis tvarkytis dviese.

Nieko įspūdingo vakar nenutiko, eilinė diena - pasiplaukiojimas upėje (mano plaukimo įgūdžiai jau gerėja, tik vat plūduriuot ant nugaros kol kas nepavyksta), pietūs, kelionė dviračiais iki Stop&Shop ir atgal, pamėtymas į krepšinį ir žaidimas kortomis. Tiesa, žaidimą nutraukė Piteris, pašaukęs visus lipti į mašiną. Nieko naujo, greitai sušokome visi septyni taip, kaip stovėjome, su šlepetėmis. Vieną akimirką dar sėdėjom prie stalo žaisdami UNO, o kitą važiavom džipo bagažinėje, kurioje visai patogu, tik įsiropšti į ją sudėtinga. Kelionės tikslas - vestuvės Chathame (tame pačiame, kuriame jau buvau ir vakar, ir užvakar). Pagrindinėje gatvėje Piteris sustoja, kitoje kelio pusėje matome policininkų automobilį, su Indre susižvalgom, nes mašina septyniems keleiviams nepritaikyta, bet Piteris tik pasišnekučiuoja su policininkais ir važiuojam toliau. Pasak jo, čia nėra tokios kelių eismo taisyklės, kuri ribotų keleivių skaičių mašinoje. Tiesa, į vestuves pavėluojam ir nepamatome kažko, ką Piteris norėjo parodyti, todėl apsisukam ir grįžtam atgal. 

šeštadienis, birželio 26, 2010

Hakuna Matata

Dar viena išeiginė, per kurią vis suki galvą, ką gi čia nuveikus. Tiesa, vakar užpildyt laiką pavyko visai neblogai. Pirma dienos dalis praleista Marshals - ieškant, matuojantis, vėl ieškant, matuojantis ir kelios valandos prabėgo kažkaip nepastebėtai. Pagrindinė visų paieškų priežastis - Piterio party antradienį, kuriame dalyvaus beveik 300 žmonių ir ir apie kurio organizavimą iš Piterio girdim nuolatos.
Pirkti ar ne, padeda apsispręsti ir kabliukai matavimosi kabinose


Matavimosi kabinos - parduotuvės salės taip ir nenufotografavau, nes buvom užsiėmę gražių daiktų paieškomis.

Vakare mąstėm, ką čia dar galėtume nuveikti, kai atėjęs Piteris pasišaukė mane kažkur važiuoti. Labai Piterio stilius - tiesiog let's go, o kas čia vyksta ir ką mes darysim, neturi net menkiausios idėjos. Jis patarė man susirišti plaukus, nes šį kartą tai buvo pasivažinėjimas su jo MG, kuri tikriausiai yra jo gyvenimo meilė ir vienas iš tų dalykų, kuriais jis labai didžiuojasi (na, gal savo namu nebent didžiuojasi labiau :)). Taigi, su nuleistu stogu ir muzika nuvažiavom iki Chatham miestelio, kuriame buvome ir vakar, užsukom į saldainių parduotuvę, pasivažinėjom pagrindine gatve Piteriui mėgaujantis aplinkinių žvilgsniais, palydinčiais mašiną, ir grįžom namo.


Vakaras pasibaigė Liūto Karaliaus žiūrėjimu, tiesa, kol kas peržiūrėjom tik pirmą dalį - dar dvi laukia :)

ketvirtadienis, birželio 24, 2010

Day in Chatham

Šiandien Piteris mus nusivežė ne į Wellfleet'ą, kaip planavom, bet į netoli Dennisporto esantį Chatham miestelį. Iš pradžių su mašina apvažiavom įdomesnes vietas, po to turėjom laisvo laiko, per kurį perėjom pagrindinę gatvę, nuėjom iki vandenyno ir grįždami užvažiavom į žuvų turgų. Įspūdžių gavom pakankamai, jau vien ką rodo 191 nuotrauka fotoaparate. Todėl mažiau kalbų, daugiau vaizdų :)


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Va, kur atsidūrėme šiandien.

Labai daug kur kiemus puošia krūmai su tokios mėlynos spalvos žiedais, kad netgi atrodo nenatūraliai, bet Piteris sakė, kad viskas natūralu - čia tiesiog tokia rododendrų rūšis.

Pagrindinė Chatham gatvė, kur pasirūpinta netgi šunimis, kurie karštą dieną gali užsimanyti vandens.

Pasak Piterio, Chatham yra pati geriausia šokolado parduotuvė. Mes, žinoma, negalėjom neužsukti.


Galima rasti ko tik nori - guminukų, ledinukų, šokolado plytelių, triufelių, saldainių šunims, kramtomos gumos, guminukų šokolade ir etc.

Džiaugsmas trykšta per kraštus.

Ragaujam savo pirkinius, pasisaldinam visai dienai.

Indrė atsisako pozuot ant ružavo suoliuko.

Super fontaniukas, prie įėjimo į parduotuvę, kurioje prisimaivėme kokią pusę valandos.



Mūsų šitos vasaros credo.

Indrė ir aš - radom savo antrininkes parduotuvėje.

Gavom šiandien tikrai substantial amount of chocolate :)

Akiniai nuo saulės - tik trys doleriai, bet nei viena nesusigundėm.












Džiaugiuos nauju žaisliuku

Dainuojam: On the corner of Main Street...

...pro šalį važiuojantys žmonės žiūri net persisukę, truputį susigėstam.

Pasimaivę mieste patraukėm prie vandenyno, bet vandens temperatūra atbaidė nuo maudynių.

Vyksta kriauklių paieškos...

...ir grobis.


Čia daiktai ne taip, kaip pas mus "made in China", bet "made RESPONSIBLY in China".

Apsilankėm žuvų turguje, kur žuvėdros laukdamos pasivogti grobio, visai nebijo žmonių.

Žvejai grįžta su žuvimi


Pasirodo ir kiti žuvies mylėtojai

Piterio skėtis.

Atėjo ir mūsų eilė pakeliauti Piterio džipo bagažinėje :)