Išeiginė. Kada galima sau leist prabangą pasivartyt lovoj ir neišlipt iš pižamos iki pietų. Tiesa, išlipus iš lovos galų gale dar laukė trys valandos darbo tvarkant vieną namą, o po to jau tikras laisvas laikas. Karštis jau taip nebekankino - visą dieną siautė šaltas vėjas, kuris atsvėrė spiginančią saulę.
Kaip jau pasidarė įprasta per day off'us, važiavom pasipildyt maisto atsargų iki Stop&Shop. Atradom naują pramogą - savitarnos kasas. Gal ir ne greitesnis apsipirkimas, bet bent jau linksmesnis tai tikrai.
Bet kad ir kiek bandytum pasiimt kiek įmanoma mažiau produktų, dažniau jie tik tik telpa į kuprinę ir vos užsidėjus ją ant pečių pradedi galvot, kad o gal šito ir kito nereikėjo imti.
Bet kad ir kiek bandytum pasiimt kiek įmanoma mažiau produktų, dažniau jie tik tik telpa į kuprinę ir vos užsidėjus ją ant pečių pradedi galvot, kad o gal šito ir kito nereikėjo imti.
Dar užsukom pavakarieniaut į tailandiečių restoraną ir išėjus į lauką saulė jau buvo nusileidus. Žodžiu, šilumos nebeliko. Bet šaltas vėjas niekur nedingo. Todėl labai jau nekantriai laukėm pirmo rimtesnio kalniuko, kad pavyktų bent šiek tiek sušilti. Grįžom prieš dešimtą vakaro ir išeiginė jau buvo beveik pasibaigus - kadangi rytais žadintuvas skamba anksti, tenka keist ir ėjimo miegot įpročius - atsidurti lovoj iki dvyliktos vakaro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą