Pirmadienis prasidėjo darbu - šįkart iki pietų dirbom tik mes ir virtuvės šefas, todėl veiklos netrūko. Plius, vaikinas, tvarkantis restoraną, susirgo, todėl Andrew paprašė mūsų pagalbos. Tiesa, tvarkymas, kuris turėjo užtrukt iki dvidešimt minučių užtruko, nes nelabai sąžinė leido palikt tas restorano grindis pramozotas su murzina šluota, kaip, matyt, buvo įprasta daryt visada, ir paplušėjus pasirodė tikroji parketo spalva.
Šįkart buvom pamokintos ir į rankas galėjom paimti peilius - smulkinti agurkus, morkas, pomidorus, krevetes, bazilikus ir t.t. Kadangi darbas vis keičiasi ir kaskart reiks daryt vis kažką naujo, todėl laikas praeina labai greit ir net nepastebėjom, kaip atėjo pietūs. Pietums gavom po sumuštinį, kurį suvalgius sotumas jautėsi iki pat vakaro. Kadangi kol kas kartu dirbsim tik pirmadieniais, o kitas dienas dalinsimės, antradienis man day off, nors ilsėtis nuo darbo kaip ir nesinori.
Vakare važiavom į Cape Cinema pažiūrėti The Tree of Life. Jau vidury filmo atėjo mintis, kad gal geriau nusnūst kaip nors įsitaisius ir taip ištempt tas visas dvi valandas ir dvidešimt minučių, nes suprast nieko šiaip ar taip buvo neįmanoma. Na, tiek, kad filmas apie šeimą su trimis su sūnumis ir Brad Pittas vaidina tėvą. Vizualiai viskas gražu, daug muzikos, bet siužetas visai nesuvokiamas ir labai primena The Fountain. Tiesa, neturėt būt keista, nes filmo režisierius garsėja kontroversiškais filmais, kurie sukelia dideles interpretacijas ir skirtingas reakcijas.
