Pirmadienis

Čia kol kas vis dar apsiniaukę, bet orų prognozės rodo, kad nuo ryt turėtų prasidėti saulėtos dienos. Laukiu nesulaukiu, nes kol kas maudynių upėj nepavadintum "refreshing" (kaip sako Piteris), nes oro temperatūra tikrai ne tokia nuo kurios norėtųsi atsigaivinti - įšokus į vandenį prireikė nuplaukt pusę atstumo, kol kūnas nustojo drebėt nuo šalčio ir pasidarė normalu.

Vakar vos spėjau grįžt sutvarkiusi namą, persirengt ir nuvažiavom apsižiūrėt į Ember pizza ir paaiškėjo, kad kol kas turėsim porą laisvų dienų - ketvirtadienį arba penktadienį bus aišku, ką konkrečiai ten galėsime dirbti. Iki būsimo darbo - daugiau nei penki kilometrai, taigi, dviratis bus šiemet reikalingas ne mažiau nei pernai.

Ir vėl prasidėjo mano "pirmieji kartai" Amerikoje, tiesa, šįsyk elementarus dalykas - prisipūsti dviračio padangą, su Piterio pagalba ("Ok, there are only two choices - smart and stupid. Let's see what you will do.") viskas praėjo gana sklandžiai.

Name kol kas vyrauja rusų kalba - nes moldavų ir rusų skaičius kol kas didesnis nei lietuvių, bet jau artimiausiomis dienomis šita proporcija turėtų pasikeisti. Tiesa, šiemet nėra tokių, kurių anglų kalbos žinios būtų minimalios ir su rusais galima laisvai kalbėtis angliškai. Kol kas daugiau pavyko pabendrauti tik su Artiomu, kuris nunešė į ambasadą netikrą darbo kontraktą (darbdavys užpildė ne tokią formą ir nebebuvo laiko taisyt, todėl jis pats perrašė ir pasirašė kontraktą) ir vizą gavo, nors, pasak jo, Rusijoje tai nėra taip lengva. Šiaip nustebino faktas, kad jis dirba alkoholinių gėrimų parduotuvėje, nors turi dar tik 20 metų - buvau tikra, kad amerikiečiai tokie griežti dėl pilnametystės perkant alkoholį neleidžia parduotuvėse dirbt "nepilnamečiams". Bet pasirodo, galima, tik vargšui Artiomui tenka nešiot alaus ir kitų gėrimų dėžes žinant, kad vakare po darbo nieko nusipirkti jis negalės. Tiesa, rusai stebina savo tvarkingumu - net nespėji sužiūrėt, o šiukšlės jau išneštos, indai iš džiovyklos išimti ir grindys iššluotos. Netgi apmaudu, kad po to jie išsikraustys gyvent į rūsį ir čia tokios tvarkos nebepalaikys.

Šįvakar laukia dar vienos tradicijos atgaivinimas - Cape Cinema. Pagaliau nebereiks vėl tikrint jų repertuaro ir ieškotis filmų (kaip tekdavo daryt Lietuvoje), o bus galima viską pamatyt aštuoniasdešimties metų senumo kino teatre sėdint užsikėlus kojas ant balkono krašto.

Pirma ekskursija - supermarketas

Kadangi su namu, kuriame gyvenam, jau susipažinom (tai ne taip paprasta, kai kiekvienos durys slepia kambarį, nors atrodo, jog daugiau vietos tikrai nebėra), šiandien nutarėm pamatyt Dennisporto apylinkes. Kaip ir kiekvienai kelionei reik tikslo, taigi, šį kartą tai buvo vaistinė, kurią suradom palyginti netoli. Nutarėm, jog pirmai dienai tiek pakaks, o kelionę į supermarketą Stop&Shop, kuris yra jau žymiai toliau, netoli greitkelio, atidėsim vėlesniam laikui. Apsirūpinom šiokiu tokiu mini žemėlapiu-planu ir išvažiavom su nusiteikimu, jog, jei ir pasiklysim, tai taip tik dar geriau susipažinsim su Dennisportu nei aklai sekdamos žemėlapį.

Bet, pasirodo, nesusigaudėm Google Maps mastelyje ir vos pradėję kelionę, besižvalgydamos po tokią amerikietišką, kaip iš filmo scenos, Depot gatvę su tvarkingais namais, naujais automobiliais, pašto dėžutėmis, neskubėdamos po kokių 15 min jau buvom vietoje. Ir pamatėm, kaip atrodo amerikietiška drugstore - čia gali lentynose rasti ne tik vaistų ar kitų prekių, susijusių su sveikata, bet ir n+k kitų produktų - žurnalų, atvirukų, maisto, kosmetikos ir etc. Aišku, amerikietiškos tradicijos galioja ir čia - nusipirkti VIENĄ pakelį Fisherman's Friend - misija neįmanoma, nes jie visi tiesiog supakuoti po du. Kitokių pastilių irgi gali nusipirkti economy pack - tokį nemenką maišelį, kurio užtektų turbūt ne vienam peršalimui. Kadangi vaistinę pasiekėm per lengvai ir per greitai nei norėjom, nutarėm tuo pačiu nuvažiuoti ir iki Stop&Shop. Čia jau eismas buvo didesnis, ir   gyvenamųjų namų buvo žymiai mažiau, o kelionė irgi užtruko ilgiau. Prie parduotuvės sutikom lietuvius, kurie atvyko vakar ir juos Piteris atvežė apsipirkti, ir sužinojom, kad grįžti atgal būtų žymiai patogiau dviračių taku.

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Nenuėmėm laiko, kiek užtrunka nuvažiuot iki parduotuvės, bet dabar jau žinom dviračių taką, tai kelionė tikrai įveikiama. Taškas A - Stop&Shop, B - mūsų namas.

Kadangi tikslą pasiekėm, nutarėm tuo pačiu pasižvalgyt po parduotuvę ir pabandyt susiorientuoti. Tuo pačiu pasidarėm ir nemokamą nuolaidų kortelę, kadangi jau pastebėjom, jog ji tikrai padeda sutaupyt vieną kitą dolerį. Indrės svajonė nusipirkti vien porciją ledų, kaip ir galit atspėt, neišsipildė - niekas nesismulkina ir ledus pardavinėja arba didelėmis dėžėmis, arba po kelias supakuotas porcijas. Kadangi šiaip perkant maistą reikia laikytis taisyklės "1 doleris=1 litas" (jei bandytum paversti realiu santykiu, turbūt greit nuprotėtum), radom produktą, kurio kainą laisva galima paversti į litus - Pringles didelė dėžutė (gali nusipirkt ir mažą, tik, savaime suprantama, jos yra supakuotos po keturias) kainuoja 1,69 dolerio (su nuolaidų kortele - dar minus 19 centų). Šiandien radom ir grietinės - tik, išties keista, jos buvo tik vienos rūšies ir lentynoje skirta tikrai mažai vietos , panašu, kad ji neturi didelės paklausos tarp vietinių. Na bet mes anksčiau ar vėliau tikriausiai ją išbandysim.

Taip, čia Amerika, kur net ir jogurtas į indelius pakuojamas aukštyn kojom.

Kairėje pusėje - geriamas vanduo, labai populiaru pieną, vandenį, ir kt. skysčius pardavinėti tokiuos plastikiniuose bakeliuose, kuriuose pas mus dažniausiai pardavinėjama automobilių alyva ir pan.

Netikėta, bet tonikas - mažuose buteliukuose (tokių pas mus, man rodos, nesu mačius), tik neišsiaiškinom, ar gali nusipirkti tokį vieną, ar reikia imt visus šešis.

Greitai paruošiamų sriubų, makaronų ir kt. patiekalų lentyna. Kol kas tik žvalgomės iš smalsumo, bet neperkam ir bandom gamintis pačios.

Duonos ir batonų lentyna. Pabandyk išsirinkti vieną, kai prieš akis mirga tiek skirtingų įpakavimų.

Turbūt jau akivaizdu, kad amerikiečiai mėgsta parduoti ir pirkti dideliais kiekiais. Bandom priprast, bet vis tiek dar keistai atrodo tokios akcijos - pirkite 6 galonus pieno ir septintą gausite nemokamai. Jei nežinot, tai 1 galonas JAV =~3,7 litro, taigi, išvertus į mūsų skaičius, jeigu perki 22 litrus pieno, dar 3,7 l gauni nemokamai.

Per šiandien pamatėm dar daug gatvių, kelių, dviračių takų, kuriuos reik išbandyt per vasarą, nes panašu, kad čia pamatyt galima tikrai daug. Ir, žinoma, dar rasim laiko pasidegint ir pasimaudyt prei vandenyno. Kol kas viskas atrodo tiesiog super, ryt susitinkam su darbdaviu, taigi, jei su darbu irgi viskas susitvarkys gerai, didelių problemų neiškils.