Let's go to the mall

Pagaliau saulė pasirodė ir Dennisporte ir, bent jau taip rodo orų prognozės, oras visą ateinančią savaitę turėtų šilti.

Kadangi yra dalykų, kuriuos nutariau, kad reikia daryt kitaip nei praeitą vasarą, į molą - prekybos centrą šiemet išsiruošėm ne vasaros pabaigoj, bet kelionės pradžioj.

Pirmas dalykas, ateinantis į galvą, išgirdus apie molą - daina iš himym:


Molas yra Hyannis mieste, kuriame, bent jau atrodo, gyvenimas verda labiau nei mūsiškiame Dennisporte, todėl greičiausiai per tuos tris vasaros mėnesius bandysim apžiūrėt ir patį miestą, ne tik prekybos centrą. Trys valandos prabėgo lyg niekur - nors šiaip molas nėra ypatingai didelis, pagrindinės parduotuvės užima nemažus plotus, todėl paklaidžiot ir viską išžiūrinėt, kol randi tai, ko reikia, užtrunka laiko.

Mūsų sąrašas, ką reiktų nuveikt ir išbandyt per šią vasarą, kol kas pilnėja - ten jau įtraukta milžiniška ledų porcija iš Sundae School, mini golfas, nemokami koncertai ant pievutės miestelio ir t.t. Bus matyt, kaip viską seksis įgyvendint, kai įsisuksim į darbus prasidėjus sezonui.

Sink or swim. Swim, baby, swim!

Šiandien darėm pertrauką nuo dviračių ir vėl ėjom pasivaikščiot. Vos ne visą kelią pasakojau Indrei, kaip aš noriu new experience. Nes, kad ir kaip gražu, šilta, smagu ir t.t čia būtų, nelabai kas kai slampinėji iš vienos vietos į kitą galvodamas, ką gi čia nuveikti. Kaip paaiškėjo vėliau, prisišnekėjau. Bet, kol dar to nežinojom, naujų įspūdžių ieškojom įamžindamos pašto dėžutes - american style, visai kaip filmuose. Netgi dabar įsijungus kokį filmą, kur rodomas priemiesčio gyvenimas, atrodo, kad tiesiog matai savo kaimynų kiemą, - įprastas vaizdas.

Indrės manija JAV - kiškučiai...

...ir voveraitės.

Pietums, kaip ir planavome, kepėm blynus. Kaip žinia, practice makes perfect, taigi, po poros nelabai fotogeniškų blynų keptuvių, kiti gavosi ir gražūs, ir skanūs - Indrė laisvai galės šeimininkaut ir eksperimentuoti virtuvėje ir toliau :) 

Virtuvėje - pietų metas.

Pakankamai ne tik pietums, bet ir vakarienei.

Naujų įspūdžių sulaukėm pavakarį, kai pasirodė Piteris ir pakvietė mane su Indre pas jį į viršų pasikalbėti. Kaip ir numanėm, kalba sukosi apie darbą Chapin's kavinėje - dirbti padavėja ten sudėtinga, mūsų name gyvenanti bulgarė Daisy yra vienintelė užsienietė padavėja, visos kitos amerikietės. Taigi, jei norim gauti šansą, reikia mokytis, praktikuotis ir susivokti visuose patiekaluose, garnyruose, padažuose ir gėrimuose. Nutarėm kavinėje apsilankyti penktadienį, kad galėtume darbą stebėti iš šalies. Tačiau tada Piteriui atėjo išganinga mintis, jog galime važiuoti tiesiog DABAR. Laimė, gavau minutę šlepetes pasikeisti į batus ir pasiimti megztinį. Taigi, maždaug tris valandas praleidome kavinėje analizuodamos meniu, žiūrėdamos į patiekalus ir klausinėdamos Daisy aibės klausimų dėl sudėties, pavadinimų ir etc. Tuo metu laikas praėjo tikrai greitai nenustygom vietoj pagaliau gavę kažkokios veiklos ir viskas buvo so exciting. Tik jau grįžus namo pasijautė informacijos perteklius ir nuovargis. Todėl įspūdžius aprašau iš karto, vakare, nes nuo ryt planuojam baigti aiškintis vertimus, tarimus ingridientus ir visa kita. Panašu, kad laisvo laiko liks tikrai mažiau, bet mes ir nesiskundžiam. Turim du pasirinkimus - sink or swim. Ir žinom, kad šitą iššūkį įveiksim, nesvarbu, ką amerikiečiai apie mus begalvotų.

Chapin's Fish and Chips meniu - tuoj tapsim krevečių, moliuskų ir padažų ekspertėmis.