Keep on going

Šiandien pusė dienos vėl praleista Ember, tiesa, šįkart trumpiau - atsilaisvinom jau truputis po antros valandos, todėl turėjom likusį pusdienį sekmadienio laisvą. Kadangi dangus apsiniaukė ir vis labiau kilo vėjas, laisvą popietę prabuvau namie, nes norėjosi pailsėt prieš rytojaus darbus - vėl nuo aštuonių ryto Ember, o po to iškart pasikalbėt dėl dar vieno darbo. Fejerverkai irgi šįvakar aprimę - gal todėl, kad oras ne toks geras kaip vakar. Ir tiek. Panašu, kad grįžtu prie išsąmiųjų blogo įrašų, kurie buvo ir pernai, kai įsisukau į visus darbus.

23 diena

Vakar buvo paskutinė, trečia išeiginė ir šiandien vėl laukia darbas. Kadangi mokslo metai JAV pasibaigė ketvirtadienį, jau pasijautė žmonių antplūdis. Indrė šitą darbo pagausėjimą jau patyrė, žiūrėsim, kaip šiandien seksis tvarkytis dviese.

Nieko įspūdingo vakar nenutiko, eilinė diena - pasiplaukiojimas upėje (mano plaukimo įgūdžiai jau gerėja, tik vat plūduriuot ant nugaros kol kas nepavyksta), pietūs, kelionė dviračiais iki Stop&Shop ir atgal, pamėtymas į krepšinį ir žaidimas kortomis. Tiesa, žaidimą nutraukė Piteris, pašaukęs visus lipti į mašiną. Nieko naujo, greitai sušokome visi septyni taip, kaip stovėjome, su šlepetėmis. Vieną akimirką dar sėdėjom prie stalo žaisdami UNO, o kitą važiavom džipo bagažinėje, kurioje visai patogu, tik įsiropšti į ją sudėtinga. Kelionės tikslas - vestuvės Chathame (tame pačiame, kuriame jau buvau ir vakar, ir užvakar). Pagrindinėje gatvėje Piteris sustoja, kitoje kelio pusėje matome policininkų automobilį, su Indre susižvalgom, nes mašina septyniems keleiviams nepritaikyta, bet Piteris tik pasišnekučiuoja su policininkais ir važiuojam toliau. Pasak jo, čia nėra tokios kelių eismo taisyklės, kuri ribotų keleivių skaičių mašinoje. Tiesa, į vestuves pavėluojam ir nepamatome kažko, ką Piteris norėjo parodyti, todėl apsisukam ir grįžtam atgal.