40 diena

Trečiadienis buvo diena prieš day off, darbe list'as  nebuvo sunkus, todėl pabaigėme dar prieš tris ir, galima sakyt, gavom dar papildomą pusdienį išeiginės, kurios pora valandų po maudynių upėje buvo praleista miegant. Kadangi upėje per savaitę būnu tik maždaug kokius porą kartų, pasijaučia skirtumas vandens temperatūroje - dabar jis jau arti ribos, kai yra per šiltas ir karštą dieną nebe labai atsigaivinsi.

Kadangi žinojau, kad kitą rytą bus galima miegot į valias, planavau vakare pasėdėt ilgiau prie visokių susikaupusių darbų ir bent trumpam sugrįžti į savo įprastą ritmą. Planas nelabai pavyko, nes jau prieš pirmą akys vis dažniau pradėjo atsisakyt atsimerkti ir teko eit į miegot be ilgesnių naktinėjimų.

Sleep is for the weak

Antradienis buvo ilga diena, kadangi ir vėl turėjau double, t.y. prepinti iš ryto ir bussinti  vakare nuo penkių. Nebe pirmas kartas, bet akys vidury dienos tiesiog merkėsi, kaip norėjosi miego. Pabaigus pirmą darbo dalį po trijų, norėjosi sutaupyt kiek įmanoma daugiau pertraukos, todėl paprašiau, kad Piteris atvažiuotų pasiimt ir parvežti namo. Vos įžengus pro duris, 3:45 nuėjau tiesiai į lovą, išmiegojau iki 4:30, nubėgau į dušą, persirengiau, iš darbo parsineštus pietus palikau šaldytuve iki vakarienės, sėdau ant dviračio ir pora minučių po penkių jau buvau darbe. Darbe visi miegai išlakstė, nes nuolat reikėjo kažką daryti ir kažkur judėti, todėl įsivažiavus viskas ėjosi puikiai.

Hurt again

Jau pastebėjau, kad jei darbe mintys ima ir nuklysta kažkur kitur nuo atliekamo darbo tai labai greit vėl sugrįžti į realybę. Ypač, jei tas darbas yra pjaustyti kažką su peiliu. Taip nutiko ir pirmadienį - po savaitės, ar net ir daugiau, ramybės vėl įsipjoviau. Visiškai lygioj vietoj pjaustant jautienos juosteles, kurioms nereik nei didelio tikslumo, nei preciziškumo. Taigi, kol kas šios vasaros rezultatas - trys įsipjovimai ir du nudegimai. Neskaičiuojant daugybės mėlynių ant kojų, nes atrodo, kad atvažiavus į Ameriką koordinacija tiesiog sutrinka ir kliuvinėji kur tik įmanoma ir kiekvienas užkliuvimas pažymimas papildoma mėlyne.

Easy cupcakes

Kažkurią dieną parsinešėm namo iš darbo gal dešimt keksiukų, nes jie buvo too sticky, kad galėtų juos siūlyti klientams. Ir šiaip kas nuo karto pasitaiko tai nevienodo storumo, tai su truputį susitrynusiu kremu ant viršaus  ir taip prekinę išvaizdą praradusių keksiukų, kuriuos mes su mielu noru išragaujam, nes kaskart būna vis kažkas kito - šokoladiniai, su morkomis, su citrina, su mango ir kiviais, citrininiai ir t.t. Truputį baisoka ir tikimės, kad šitas keksiukų antplūdis darbe sustos, nes pačioms pasakyti ne šitiems skanumynams tai kol kas trūksta valios.

Tiesa, nutariau, kad nuo valgymo reiktų pereiti prie gaminimo ir iš Lori, kuri visad rūpinasi keksiukų kepimu restorane, kelioms dienoms gavau receptų knygą.

Tiesa, gavus receptų kitas žingsnis - parsivežt namo sugraduotą indelį ir šaukštelį, kad visi cups, oz, tbps ir tsp įgytų realų pavidalą.

Nežinau, ar jėgas reiks išbandyt dar Amerikoj, ar reiks užsiimt visu šitu grįžus namo, nes bent jau kol kas darbe apie aštuonias valandas praleidžiant virtuvėje, grįžus namo nebesinori sukinėtis prie viryklės. Nors to ir nereikia - vienos maisto porcijos pakanka pavakariams ir vakarienei, o kartais dar ir atlieka. Todėl kulinarija kol kas apsiriboja vandens arbatai užkaitimu ar picos pašildymu mikrobangėje.

Šeštadienis

Po penktadienio darbų šeštadienis buvo lengva diena - nors darbe visi klausinėjo, ar bussinsiu ir antrą vakarą iš eilės. Bet  tokio maratono tęsti neplanuoju, todėl likusi dienos dalis po darbo liko skirta skalbyklai ir pasivažinėjimui iki Chatamo nusipirkti to nesvietiškai skanaus šokolado.

Don't stop

Po dienos poilsio darbo atsirado į valias - septynios valandos prepinimo  ir penkios businimo. O grįžus namo - maudynės upėje vienuoliktą vakaro šviečiant pilnačiai. Kadangi vėjas vis dar buvo nenurimęs, einant vos ne vidurnaktį, apsirengus tik maudymosi kostiumėlį ir po dvylikos valandų darbo, maudynių idėją mintyse prakeikiau nežinia kiek kartų. Bet buvo gerai. Ir miegas buvo toks kietas, kad ryte net nepasijuto tų papildomų penkiolikos minučių miego.

Ketvirtadienis

Išeiginė. Kada galima sau leist prabangą pasivartyt lovoj ir  neišlipt iš pižamos iki pietų. Tiesa, išlipus iš lovos galų gale dar laukė trys valandos darbo tvarkant vieną namą, o po to jau tikras laisvas laikas. Karštis jau taip nebekankino - visą dieną siautė šaltas vėjas, kuris atsvėrė spiginančią saulę.

Kaip jau pasidarė įprasta per day off'us, važiavom pasipildyt maisto atsargų iki Stop&Shop. Atradom naują pramogą - savitarnos kasas. Gal ir ne greitesnis apsipirkimas, bet bent jau linksmesnis tai tikrai.

Bet kad ir kiek bandytum pasiimt kiek įmanoma mažiau produktų, dažniau jie tik tik telpa į kuprinę ir vos užsidėjus ją ant pečių pradedi galvot, kad o gal šito ir kito nereikėjo imti.

Dar užsukom pavakarieniaut į tailandiečių restoraną ir išėjus į lauką saulė jau buvo nusileidus. Žodžiu, šilumos nebeliko. Bet šaltas vėjas niekur nedingo. Todėl labai jau nekantriai laukėm pirmo rimtesnio kalniuko, kad pavyktų bent šiek tiek sušilti. Grįžom prieš dešimtą vakaro ir išeiginė jau buvo beveik pasibaigus - kadangi rytais žadintuvas skamba anksti, tenka keist ir ėjimo miegot įpročius - atsidurti lovoj iki dvyliktos vakaro.