N-tas kartas pamelavo

Trečiadienį pagaliau po darbo pavyko bent jau ištrūkti iš namų, nors per tokį karštą nesinorėjo verstis per galvą ir ruoštis water skiinti. Tai buvo pirmasis bandymas galų gale atsistoti šią vasarą ir n-tasis bandymas apskritai, jei skaičiuosim bandymus praeitais metais. Ir... paaiškėjo, kad ekstremalių pokyčių per tuos metus neįvyko. 

Slidinėjimas baigėsi gana staigiai, nes dangus apsiniaukė ir tolumoj pasigirdo perkūnija. Vos spėjus grįžt namo lietus atėjo ir iki mūsų ir nenustojo visą laiką kol reikėjo eiti miegoti. Žodžiu, Cape codas su savo oru šiemet vis dar sugeba pateikti staigmenų.

Routine

Šiandien vėl įprastai - darbas iki pusės keturių ir laisvas pusdienis. Panašu, kad per day off  reik susirast kažkokios įdomesnės veiklos nes bloge fiksuot tik savo darbo valandas kažkaip neįdomu.

Pirmadienis

Vakar diena buvo lengva kaip niekad - visi darbai sąraše buvo baigti jau apie pirmą valandą, todėl spėjom pasidaryti darbų ir į priekį, kad būtų paprasčiau antradienį. Todėl anksčiau ištrūkus iš darbo dar buvo galima pajaust karštį, kuris šitom dienom kepina kaip reikiant.

Sekmadienis

Sekmadienis nuo aštuonių ryto iki dešimtos vakaro buvo praleistas Ember - iš pradžių prepinant  maistą, o po to businant. Teko prisimint lankstymą nuo staliuko prie staliuko bandant viską suspėt paserviruot laiku. Pasijautė, kad picerija yra mažesnė už Swan River Restaurant, kuriame dirbau pernai, todėl sužiūrėt viską daug lengviau. Tačiau čia žmonės keičiasi dažniau, išeina greičiau ir vis ateina nauji, todėl laiko stoviniuot ir mąstyt, ką  čia nuveikus, nebuvo visiškai. Nors, pasak kitų darbuotojų, vakaras palyginus nebuvo labai busy.

Šeštadienis

Šeštadienį iš ryto vėl reikėjo tvarkyt namelius ir iškart baigus darbą skubėt namo persirengt kitam darbui Pelham House viešbutyje. Ten vyko vakarienė, kur turėjom sunešt maistą, nurinkt indus ir t.t. Didžiausias išbandymas buvo pažongliruot su milžiniškais padėklais stengiantis nenumesti ant jų sukrautų indų vinguriuojant siaurais praėjimais tarp staliukų. Bet viskas praėjo sklandžiai. Kadangi vakarieniaujančių žmonių buvo palyginti ne daug - apie šešiasdešimt, dirbt nebuvo sunku, susisukom greitai ir užtrukom vos tris valandas, plius dar spėjom ir užkąsti.

28 diena

Jau praėjo keturios savaitės nuo tada, kai atskridau. Nors šiaip atrodo, kad laikas eina čia labai greitai, bet sakyčiau, jog prabuvau čia jau ilgiau. Visi darbai jau daugmaž susidėliojo ir panašu, kad šią vasarą laisvo laiko bus mažiau nei praeitą. 

Po išeiginės darbe sekėsi lengviau, be to, darbo nebuvo taip baisiai daug kaip kitomis dienomis. Šeštadienį picerijoje man ir vėl day off, kadangi reikia eiti į kitą darbą. Plius, penktadienį darbe paskambino Piteris, kad šeštadienį vakare atsirado darbas viešbutyje - reiks nešiot maistą, tvarkyt staliukus ir t.t. Kadangi ten aprangos reikalavimas juoda/balta, vėl teko traukti į Marshalls ir ieškotis baltos maikutės. Žodžiu, šis savaitgalis nusimato itin darbingas - nuo ryto iki vakaro.

Atokvėpis

Kadangi ketvirtadienį buvo išeiginė, pamačiau, kad oras šitomis dienomis tikrai karštas. Toks karštas, kad lauke net nesinorėjo būti visai, o pagulėjimą paplūdimy išvis buvo sunku įsivaizduoti.

Kai day off  būna tik kartą per savaitę, tai susikaupia įvairiausių darbų, kuriuos reik suspėt per jį pasidaryt. Kadangi sekmadienį businsiu  picerijoje, reikia juodų drabužių. Tokių, žinoma, mano spintoj nerasta, todėl trys valandos buvo praleistos mole.

Per likusią vakaro dalį reikėjo suspėt nusipirkt valgyt ir išsiskalbt bei išsidžiovint drabužius, todėl po maršruto skalbykla->Stop&Shop->skalbykla->namai->skalbykla, kuprinėj tempiant tai skalbinius, tai maistą visai savaitei, galima sakyt, kad diena buvo produktyvi.