No name

Vis dėlto penktadieniai išlieka penktadieniais - Swan River vėl buvo žmonių antplūdis, kaip apima panika - matai, kad užimtas beveik kiekvienas staliukas ir neapleidžia nuojauta, kad imsi ir tiesiog nepastebėsi, kad nuo kažkurio žmonės jau išėjo. Dar vienas pavojus, kuris kol kas man nepasitaikė - nukraustyti staliuką kai žmonės vis dar neišėjo, tik šiaip trumpam pakilo ir susirinko visus daiktus. Dažniausiai tokioj situacijoje tenka vaikytis padavėją, kad išsiaiškintum - galima tvarkyti ar ne. 

Bloga įrašai su kiekviena diena "ilgėja" ir "prasmingėja", bet nebe daug liko ir nesinori numest į šalį tos idėjos, kad reik parašyt apie kiekvieną dieną. Net jei ir nelabai yra ką parašyt.

Slowing down

Panašu, kad slow dienos restorane vėl sugrįžta - tiek lakstyti jau nebereikia ir vis dažniau tenka stoviniuoti galvojant, kuo čia užsiimti. Nors ketvirtadienį užtrukome ilgai - iki pusės vienuolikos, bet maždaug 45 min laukėme vieno vienintelio staliuko, kur pora nesiskubindami gurkšnojo gėrimus. Laikas grįžt namo?

Family photo, antras dublis

Iš ryto pažadino už lango siaučiantis vėjas, bet išėjus į lauką paaiškėjo, kad nėra taip blogai. Po dviejų dienų pertraukos buvo galima vėl maudytis upėje - pirmą kartą vanduo buvo šaltas, bet įšokus jau nebuvo kur dingti, tik plaukti. Panašu, kad saulėtos dienos vėl sugrįžta. Per visą vasarą dvi blogos lietingos dienos - not so bad.

Vakare vyko antra viso namo fotosesija, panašu, visi patenkinti ir šitas galutinis variantas atspausdintas atsidurs ant sienos, kad gyventojai kitą vasarą galėtų tyrinėt.

Palyginimui, praeitų metų nuotrauka:

Shopingshopingshoping

Antradienį atsikėlus lijo taip pat kaip ir pirmadienį. Kadangi abi su Indre turėjom laisvą dieną, geriausias dalykas, kurį galima buvo nuveikt - visai dienai pradingti mole tarp parduotuvių. Ir tai buvo visai nesudėtinga. Išvažiavę prieš dvyliktą, grįžom aštuntą vakaro. Ir netgi ne visos parduotuvės buvo apžiūrėtos, nes, jei jau sąžiningai ištyrinėt viską, kas yra sukabinta, vienoje parduotuvėje galima praleisti visą dieną. 

Rainy day

Lietus, kuris prasidėjo sekmadienį vakare, nenustojo visą naktį ir tęsėsi visą pirmadienį. Taigi, pamatėm pagaliau, kad ir Cape Code būna blogas oras. Pripratus prie nuolatinės saulės, sėdėjimas tamsiame name, neiškišant nosies į apsiniaukusį, šlapią ir vėjuotą lauką, truputį vertė depresuoti, bet tokios dienos padės grįžus lengviau adaptuotis prie lietuviško klimato.

Oro pasikeitimas iš karto pasijautė ir darbe - jau seniai restorane buvo tiek mažai žmonių, todėl pripratus prie nuolatinio bėgiojimo buvo keista stovėti nieko neveikiant. Bet blogas oras turėtų pasibaigt jau šios savaitės vidury, o kitą savaitę, kai grįšim dar kartą į Ogunquit'ą, vėl turėtų būti saulėtos dienos.

Aloha

Sekmadienį šešias valandas turėjau dirbt paplūdimy, tačiau nuo pat ryto dangus buvo apsiniaukęs, todėl į darbą nereikėjo. Apie pietus gatvėje priešais mūsų namą vyko kasmetinis senų automobilių paradas, jei gerai supratau jo idėją - dalyvauti gali kiekvienas, turintis automobilį, kuriam yra 25 metai ar daugiau. Truputis parado dalyvių:

Vakare laukė dvigubas birthday party - šventėm moldovės ir lietuvės gimtadienius. Dress kodas - Havajai ir namuose visai pavyko sukurti havajietišką atmosferą, tik oras lauke su vėju ir lietumi visą naktį priminė ne tropikus, bet audrą Havajuose.

pasiruošimo darbai...

viena iš šventės kaltininkių...

ir kita, kuri per gimtadienio vakarėlį susižadėjo su savo draugu.

Mao's Last Dancer

Retas šeštadienis, kai dirbti vakare nereikėjo, todėl galėjome važiuot į kiną žiūrėti Mao's Last Dancer, kurio preview jau buvom matę ir jis neapgavo - beveik dvi valandos praėjo įspūdingai. Filmas, paremtas tikra istorija apie baleto šokėją kiną, daabr dar būtų įdomu prigriebti ir knygą, kuri yra apie jį parašyta.