Ketvirtadienį apie pietus sulaukėm svečių - išgirdom gaisrinės, policijos mašinų sirenas, bet per daug nesureagavom. Taip, kepiau tuo metu bulvinius blynus, gal ne viskas sekėsi taip sklandžiai, bet tikrai ne tokia kritinė situacija, kad reikėtų gaisrininkų pagalbos.
Įdomiau pasidarė, kai pamatėm kokius penkis policininkus vaikštančius po mūsų kiemą, o visas mašinas išrikiuotas gatvėje prieš mūsų namą ir išlindusius į lauką kaimynus iš aplinkinių namų. Tada pamatėm Olgą, kartu gyvenančią moldavę, išeinančią iš dušo ir duodančią parodymus viską užsirašančiam policininkui. Istorija paprasta - Olga maudėsi vandenyne, nuplaukė gana toli (kadangi praeitą vasarą JAV išmoko plaukti), o bangos buvo visai nemažos, todėl kažkas paskambino 911 manydami, kad ji skęsta. Per tą laiką, kol pagalba atvažiavo, ji spėjo išlipt iš vandens ir perėjus gatvę grįžti namo ir nueiti į dušą, iš kurio išėjusią pasitiko pareigūnai su klausimais: Is everything okey?
Tiesa, dieną prieš tai prie netoli esančio viešbučio paplūdimį beveik paskendo vyras, kuriam gyvybę išgelbėjo vienas iš moldavų, gyvenančių mūsų name. Matyt, todėl žmonės pasidarė atsargesni ir rodant savo plaukimo sugebėjimus nereikėtų persistengt.
Vakare darbavausi Swan River, atrodė, eilinis ketvirtadienio vakaras, nebus didelio sujudimo, bet sunkiai paaiškinamai kodėl sulaukėm toookio antplūdžio, kad dar nebuvau taip pavargus per visą laiką kiek tik čia dirbu,. Be to, dirbom dviese, nors darbo tikrai buvo trims, todėl bvo momentų, kai atrodė, kad staliukai, indai ir žmonės niekada nepasibaigs. Bet pasibaigė. Ir tada ateina tas toks nesveikai geras jausmas ir nuovargis, kad penkias valandas padirbėjai beveik non stop.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą